Norima nugriauti ne vietoje atsidūrusį pastatą.

Kai tik koks laivas plaukia pro uosto kapitono tarnybos pastatą, paprastai jūreiviai pradeda piktintis. Esą ne taip seniai pastatą remontavo: laiptai buvę marmuru iškloti, plastikiniai langai sudėti, o dabar norima jį paprasčiausiai nugriauti. Jeigu Uosto direkcijai negaila remontui išleistų pinigų, tai nors KLASCO galėtų pastatą kam nors pritaikyti.
Taigi žmonės nesupranta, kam reikia griauti suremontuotą pastatą. Jiems atrodo, jog taip elgiamasi todėl, kad išlaidos dengiamos iš valstybės, o ne iš privačios kišenės. Beje, yra manančių, kad uosto kapitono pastato problema yra akivaizdus neūkiškumo arba Uosto direkcijos pataikavimo KLASCO pavyzdys.
Situaciją pakomentuoti paprašėme AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) vystymo direktorių Benediktą Petrauską ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorių Algirdą Kamarauską.

Birių trąšų terminalas

Pagal patvirtintą detalųjį KLASCO sausakrūvio uosto planą šiaurinėje uosto dalyje numatyta vieta birių trąšų terminalui. 2001-aisiais pradėtas projektuoti toks terminalas. Rengiant projektą buvo nagrinėjami įvairūs variantai siekiant kuo efektyviau išnaudoti mažai naudojamą uosto teritoriją ir joje pastatytį efektyvų šiuolaikinį birių trąšų terminalą. Nenorėta jam naudoti pagrindinių teritorijų, kuriose kraunamas metalas, kurios turi specializuotus pokraninius kelius.
Šiaurinėje teritorijoje buvo seni AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) sandėliai, kuriuos KLASCO nupirko iš LISCO ir nugriovė. Čia buvo ir sena prastos techninės būklės slėptuvė, priklausiusi KLASCO. Suderinus su atitinkamomis institucijomis slėptuvė taip pat buvo nugriauta. Taigi buvo atlaisvintas trikampio formos plotas. Jis iš vakarų pusės ribojasi su 2000 metais rekonstruota 4-ąja krantine, iš šiaurinės - su UAB Krovinių terminalo tvora, iš rytų ir pietų - privažiuojamaisiais geležinkeliais į kitas KLASCO krantines.
Žinoma, jog geriausia trikampį plotą užpildyti apskritimais. Tad buvo nuspręsta statyti sferinius birių trąšų sandėlius. B. Petrausko teigimu, projektuojant terminalą buvo atsižvelgta į tai, kad teritorijoje stovi uosto kapitono pastatas su bokštu, todėl suprojektuoti trys po 45 m diametro kupoliniai sandėliai, kurie jau pradėti statyti. Didesnių sandėlių statyti nebuvo galima dėl geografinės padėties.
Toks terminalas, turintis tris kupolinius sandėliais, nutiestą naują geležinkelį su išpylimo mazgu, naują laivų pakrautuvą, kurio našumas 1250 tonų per valandą, bus pajėgus per metus perkrauti 1 mln. 500 tūkst. tonų birių trąšų.

Laukiama "Panamax" laivų

Šiame trikampyje likęs uosto kapitono pastatas su bokštu (žemė po šiuo pastatu nėra išnuomota KLASCO, ji priklauso Uosto direkcijai), galima sakyti, atsidūrė ne vietoje. Ir ne tik dėl suprojektuoto trąšų terminalo, bet ir todėl, kad prie 4-osios krantinės prisišvartavus dideliems "Panamax" tipo laivams, turintiems aukštus antstatus, jie užstos matomumą uosto kapitono pastato bokšte esantiems radarams ir tai dar labiau trukdys saugiai laivybai.
Į 4-ąją ir 3-ąją krantines investuota daugiau nei po 13 milijonų litų. Vien 4-osios krantinės, į kurią investuota 13,5 mln. Lt, dėka KLASCO jau perkrovė daugiau kaip milijoną tonų skystų trąšų. Pasak B. Petrausko, tai labai akivaizdus pavyzdys, kai Uosto direkcijai rekonstravus krantinę operatorė pradeda joje labai efektyviai dirbti. Jo teigimu, 4-oji krantinė, bus pirmoji krantinė, prie kurios pabaigus uosto įplaukos rekonstrukcijos projekto įgyvendinimą ir išgilinus farvaterį bus galima priimti "Panamax" tipo laivus.
KLASCO tikisi, kad į "Panamax" tipo laivus, galinčius gabenti 50-60 tūkst. tonų krovinių, bus galima krauti ir skystas (prie krantinės yra atvestos specialios vamzdžių linijos ir skystos trąšos jau dabar kraunamos į laivus), ir birias trąšas. "Panamax" tipo laivais patogu gabenti šias trąšas į kitus žemynus - Aziją, Pietų ar Šiaurės Ameriką, t. y. tolesniais atstumais nei į Europą.

Pirktų už likutinę vertę

Sprendžiant šią problemą protingiau būtų iš šio pastato iškelti uosto kapitono tarnybą. Jeigu taip būtų padaryta, KLASCO šio pastato vietoje galėtų pastatyti dar vieną sandėlį. Tada vietoj trijų ji turėtų keturis kupolinius birių trąšų sandėlius. Neatmetama galimybė, kad galbūt šioje vietoje galėtų būti pastatytas ir kitos formos sandėlis.
B. Petrausko teigimu, KLASCO, vertindama uosto plėtros svarbą, norėdama efektyviau išnaudoti 4-ąją krantinę ir atsižvelgdama į tai, kad būtina užtikrinti uoste saugią laivybą, nusprendė šį pastatą nupirkti iš Uosto direkcijos ir jį nugriauti. Apie tokį savo sprendimą bendrovė informavo Susisiekimo ministeriją ir Uosto direkciją.
Pasak B. Petrausko, pastatą KLASCO yra pasirengusi nupirkti už likutinę vertę, nes perka ne verslui vystyti, o norėdama jį, atsidūrusi ne vietoje, nugriauti. Anot jo, ant geros krantinės stovi pastatas kaip pasakų namelis, kuris lygiai taip pat galėtų stovėti ir kur nors kitur.

Nepatogumų patirtų direkcija, ne KLASCO

Taigi KLASCO jau pusę metų laukia Uosto direkcijos atsakymo į pateiktą pasiūlymą. Tačiau šis reikalas, B. Petrausko teigimu, KLASCO nėra labai skubus. Bus galima pradėti eksploatuoti birių trąšų terminalą, o uosto kapitono pastatą nugriauti ir vėliau, ir gal po metų, gal po dviejų pradėti statyti tą ketvirtą sandėlį.
"Mes neskubiname, nedarome spaudimo. Mūsų suprojektuotas ir dabar statomas birių trąšų terminalas galės funkcionuoti ir esant kapitono pastatui. Nepatogumų patirs ne KLASCO, o Uosto direkcija, nes laivai trukdys dirbti uosto kapitono tarnybai",- sakė KLASCO vystymo direktorius.

Intensyvi krovos zona

Uosto direkcijos direktorius Algirdas Kamarauskas "Vakarų ekspresui" sakė, jog perkelti uosto kapitono tarnybą iš pastato, kurio likutinė vertė 2 mln. Lt, reikia. Pasak jo, be jau minėtų priežasčių, prabanga administracinį pastatą laikyti intensyvios krovos zonoje. Ši teritorija turi būti efektyviai išnaudojama ir uždirbti pinigų. 4-oji krantinė, A. Kamarausko teigimu, bus intensyviausiai dirbanti krantinė uoste. Pasak jo, visai realu, kad šioje krantinėje per metus gali būti perkraunama 2, o gal ir 3 mln. tonų krovinių.
Tokioje intensyvioje krovos zonoje dulkėtumas ir triukšmas darytų neigiamą poveikį uosto kapitono tarnybos darbuotojams. Reikėtų jiems užtikrinti higienines sąlygas, pastate įdėti naujus langus, sumontuoti tokias kondicionavimo sistemas, kad pastato viduje būtų didesnis oro spaudimas nei išorėje, nes kitaip dulkės ir kvapai patektų į vidų. Be to, į uosto kapitono tarnybą ateina nemažai žmonių su įvairiais reikalais ir jiems patekti į teritorija, kai iš abiejų pusių geležinkelis, kai vyksta krovos darbai, jau dabar gana sudėtinga.

Du iškėlimo variantai

Uosto kapitono tarnybos iškėlimo klausimas aptartas ir su susisiekimo viceministru Valerijumi Ponamariovu, kai jis lankėsi Klaipėdoje. Uosto direkcija šį klausimą sieja su direkcijos administracinių patalpų problemos sprendimu. Priminsime, jog šiuo metu vyksta Saugios laivybos administracijos, kuri buvo įkurta kaip Uosto direkcijos padalinys, atsiskyrimo nuo jos ir tapimo savarankiška institucija procesas. Taigi patalpų reikia ir atsiskyrusiai Saugios laivybos administracijai.
Buvo svarstyti du galimi šios problemos variantai. Vienas jų - įkurdinti administraciją buvusiose darželio patalpose Zauerveino gatvėje, šalia KLASCO. Šis pastatas yra Uosto direkcijos balanse. Antras variantas - įrengti patalpas šalia statomo kruizinių laivų terminalo, kur dabar yra sandėlys Nr. 190. Uosto direkcijos pozicija tokia: būtų per didelė prabanga rengti patalpas uosto kapitono tarnybai ir administracijai skirtinguose pastatuose. Manoma, kad Zauerveino gatvėje esančiame pastate galėtų įsikurti ir uosto kapitono tarnyba kartu su locmanais.
Jau pradėti 5-6 krantinių rekonstrukcijos projektavimo darbai. Numatyta dar šiemet pradėti rekonstruoti šias krantines. Manoma, jog locmanų katerio bazavimosi vieta galėtų būti žiemos uostas, nuo kurio iki Zauerveino gatvės yra nedidelis atstumas. Laivų eismo tarnybos bokštą ketinama įrengti prie Klaipėdos švyturio. Tokiu atveju komplekso, kuris vadinamas uosto kapitono tarnybos pastatu, statyba šiek tiek atpigtų, nes reikėtų statyti tik bokštą, o visos administracinės patalpos būtų sukoncentruotos vienoje vietoje Zauerveino gatvėje. Šiuo metu atliekami skaičiavimai, kiek visa tai kainuos direkcijai. Artimiausiu metu Uosto direkcija savo poziciją, nurodydama ir preliminarius skaičius, turi pateikti Susisiekimo ministerijai. Tikimasi gauti ministerijos pritarimą arba gauti kitą pasiūlymą, kaip spręsti šią problemą.
A. Kamarauskas neneigė, jog iškilo įvairių teisinių niuansų ir problemų norint paimti iš KLASCO pinigus už pastatą, tačiau tikimasi, jog jie bus išspręsti teigiamai.

Taip išėjo...

Dėl žmonių priekaištų, kad suremontuotas pastatas bus griaunamas, A. Kamarauskas atsakė, jog uosto kapitono tarnybos pastatas buvo remontuojamas prieš 7 metus. Tada dar nebuvo rekonstruotos nei 3-ioji, nei 4-oji krantinės, prie jų nebuvo numatytas 14 m gylis. Dabar situacija pasikeitė. Norint aptarnauti didelius laivus, reikia sukaupti krovinį, turėti našias technologines linijas. Pasak infrastruktūros direktoriaus, taip išėjo, kad uosto kapitono pastatas, švelniai tariant, atsidūrė ne vietoje.