Praeitą penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje aptartos vasario 26 d. Kuršių mariose ties Kiaulės nugaros sala įvykusios žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybos. Dalyviai ir stebėtojai jas įvertino gerai. Pagrindinis uždavinys - padalinių, dalyvavusių gelbėjimo operacijoje, tarpusavio sąveika - įvykdytas. Pratyboms vadovavęs Uosto direkcijos uosto kapitono pavaduotojas Arvydas Narmontas mano, jog, jeigu po pratybų nebūtų išsakoma pastabų ar pageidavimų, jos būtų buvusios per lengvos. Beje, anksčiau per pratybas buvo naudojami manekenai, dabar stengiamasi jas kuo labiau priartinti prie realios situacijos. Vasario 26 d. skęstančiuosius vaidino gyvi žmonės su hidrokostiumais. Panašios planinės pratybos rengiamos kasmet ir ne po vieną kartą, tad gelbėtojai įgyja vis daugiau profesionalumo.
Pasak A. Narmonto, kuo daugiau klaidų pastebima per pratybas, tuo didesnė galimybė, ka jų bus mažiau tikros gelbėjimo operacijos metu. Uosto kapitono pavaduotojas, stebėjęs ir organizavęs per 30 panašių pratybų, sakė, jog itin didelių klaidų vasario 26 d. jis nepastebėjęs. Beje, Pakrančių apsaugos rinktinėje tądien svečiavosi kolegos iš Švedijos pakrančių apsaugos tarnybos ir stebėjo pratybas būdami laive "Christina". Švedai buvę nustebinti, kad vienoje imituojamoje gelbėjimo operacijoje taip efektyviai dirbo tiek daug pajėgų.
Beje, pernai Kuršių mariose išgelbėti 44 žmonės. Šiemet pagalbos prireikė 12 žvejų. Du kartus jiems į pagalbą skubėjo pasieniečių laivas "Christina", 2 kartus - Karinių oro pajėgų sraigtasparnis, 3 kartus priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Džiugu, kad visais atvejais pavyko pagalbą suteikti laiku.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko, dalyvavusio pratybų aptarime, manymu, būtina informuoti žmones, per kiek laiko pradėjus skęsti jie gali tikėtis pagalbos, kad gerai žinotų, kuo rizikuoja. Specialistų manymu, jeigu žvejys iš tikrųjų būtų įkritęs į eketę šiomis dienomis, likti gyvas lediniame vandenyje šansų turėtų nedaug - daugų daugiausia keliolika minučių, išimtinu atveju esant minus dviejų laipsnių vandens temperatūrai - pusvalandį, jeigu srovės nebūtų patrauktas po ledu.
Vertinant realią situaciją sraigtasparnio (jis turi 16 sėdimų ir tris gulimas vietas) galima tikėtis sulaukti per 40 minučių, laivo su oro pagalve po pusvalandžio. Kadangi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniai yra išdėstyti įvairiose vietose, tad ugniagesiai turi daugiausia šansų pirmi atsidurti nelaimės vietoje. Ir per minėtas pratybas padalinio narai buvo prie Baltijos prospekto, todėl jie į įvykio vietą atskubėjo pirmi ir per 9 minutes jau buvo išgelbėję jiems skirtus 2 žmones. Būtų galėję išgelbėti ir kitus keturis, tačiau paliko, kad pagal pratybų scenarijų po du galėtų išgelbėti ir sraigtasparnis, ir laivas "Christina". Pareigūnai, vaidinę skęstančiuosius, buvo ištraukti 12.09 val., greitosios medicinos pagalbos mašina atvažiavo 12.29 val. Mat medikai atsisakė vykti kviečiami ugniagesių, kol negaus civilinės saugos darbuotojų nurodymo. Reikia manyti, esant realiam nelaimės atvejui taip nebūtų atsitikę. Beje, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narų automobilyje yra visos būtinos priemonės žmonėms sušildyti, gydytojas. Ir laive "Christina", ir sraigtasparnyje buvo gydytojas, tad bent jau pirmąją pagalbą, kol atvyks greitosios pagalbos mašina, gali suteikti ir gelbėtojai.
Pakrančių apsaugos rinktinės laivas su oro pagalve "Christina" teoriškai iki Kiaulės nugaros laivas gali nuplaukti per 10 minučių. Kadangi vyko pratybos, saugodami laivą, pasieniečiai judėjo lėčiau. Beje, juos suklaidino tikras žvejys, sėdėjęs ant ledo. Laivas nepriplaukė prie pat eketės, kad dar labiau nesulaužytų ledo. Paprastai nerizikuojama, laivas paliekamas lieka per 100 m nuo properšos, o ji pasiekiama specialiomis rogėmis. Beje, tiek Uosto direkcijos laivas su oro pagalve "Viesulas", kuris netrukus stos rikiuotėn, tiek "Christina" yra aprūpinti specialiomis rogėmis.
Aptariant pratybas daug kalbėta apie tai, kad žvejai sunkiai orientuojasi aplinkoje ir negali tiksliai nurodyti nelaimės vietos, kas gebėtojams labai svarbu. Manoma, jog būtų tikslinga Nidos ir Juodkrantės švyturiuose atnaujinti garsinius signalus, juos įrengti pakrantėje ties Preila, Ventės ragu, Dreverna ir Uostadvarių. Šį klausimą ketinama suderinti su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, idant nebūtų sulaukta gyventojų skundų. Garsinis signalas būtų įjungiamas tik iškilus pavojui žmonių gyvybėms. Tamsiu paros metu ar esant rūkui žmogus galėtų orientuotis pagal garsą.
Kalbėta ir apie tai, kad specialios televizijų laidos galėtų žvejus mėgėjus mokyti, kaip reikia orientuotis vietovėje. Bus rekomenduojama žvejams turėti kompasus arba bent jau švilpukus ar žibintuvėlius.
Prie Jūrininkų ligininės reikėtų baigti įrengti sraigtasparnio nusileidimo aikštelę, bent jau pastatyti vėjarodį, rodantį vėjo greitį ir kryptį, kas svarbu sraigtasparniui leidžiantis. Būtų galima nupirkti dar dvi mobiliąsias radijo stotis siekiant pagerinti ryšį. Beje, siūloma užprogramuoti radijo stotyse civilinės saugos dažnį, kad 62-uoju kanalu padalinių vadovai vietoje galėtų sekti visą operacijos eigą.
Uosto direkcijos, minėtų pratybų organizatorės, gelbėtojai, kurie anksčiau priklausė Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniam centrui, dažnai pratybose dalyvauja su Karinėmis oro pajėgomis (sraigtasparnių ekipažais), Pakrančių apsaugos rinktine (gelbėjimo laivo įgula). Prieš porą metų pratybose pradėjo dalyvauti ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai. Tai geras žingsnis siekiant koordinuoti visas gelbėjimo pajėgas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą