Laivų pjaustymas
Deja, per vėlai susizgribta, kad nurašytus laivus, kurie pjaustomi ir atiduodami į metalo laužą, būtų galima panaudoti ir mokomiesiems tikslams. Toks klausimas iškilo tik prieš kelias savaites, kai jau buvo pasirašytos sutartys su 20 žvejybos laivų savininkų dėl jų laivų supjaustymo, tad į šį traukinį gerokai pavėluota.
Praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusiame Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktorius Algirdas Renkauskas kreipėsi į seimūnus prašydamas rasti galimybę vieną nurašytą žvejybos laivą skirti mokymo reikmėms. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad asociacijai priklausančiose laivų statybos ir remonto įmonėse trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.
Mokyklai reikia laivo
Pasak A. Renkausko, laivų remontininkus ir statytojus rengianti mokykla moko juos klasėse neturėdama nė vieno mokomojo laivo. Todėl norima žvejybos laivą "Ešerys" skirti Klaipėdos laivininkų mokyklai, kad jaunuoliai, baigę šią mokyklą ir atėję dirbti į gamyklas, turėtų ne tik teorinių žinių, bet ir realiai būtų susipažinę su laivo konstrukcija.
Tarpasociacinės tarybos pirmininkas, AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika patvirtino, kad darbo jėgos problema laivų statybos ir remonto įmonėms yra pakankamai aštri. Nemažai kvalifikuotų laivų remontininkų ir statytojų migruoja iš Klaipėdos ir dirba visoje Europoje. Įmonės yra privestos naudotis įvežtine darbo jėga iš vadinamųjų trečiųjų šalių, t. y. Rytų šalių. Žiemą šiose Lietuvos įmonėse dirba 10-15 proc. Rytų šalyse samdomų darbuotojų.
Be to, Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija yra sunerimusi dėl Lietuvoje rengiamų šios srities specialistų lygio ir materialinės mokymo įstaigų bazės.
Lietuva pražiopsojo galimybę
Atrodytų, jog dabar, kai 20 žvejybos laivų pasitraukia iš verslo, o jų savininkai gauna kompensacijas iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, nėra nieko paprasčiau, kaip skirti vieną laivą mokyklai.
Tačiau problema ta, kad Lietuva pati sau užsikirto kelią nurašytus laivus panaudoti tokiems tikslams. Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis teigia, kad ES reikalavimai neprieštarauja tam, kad iš verslo pasitraukiantys laivai būtų naudojami kitiems tikslams. Prieš rengiant lietuviškas gaires buvo tariamasi su įvairiomis asociacijomis, tačiau tokio pageidavimo niekas nepareiškė. Todėl lietuviškose gairėse ir nėra numatyta kitos nurašytų laivų paskirties, išskyrus supjaustymą. Dabar reikia ieškoti būdų, kaip nurašytą laivą būtų galima perduoti mokyklai.
Gairės bus koreguojamos
Vienas iš būdų būtų prašyti "Ešerio" savininko atidėti savo laivo supjaustymą ir nutraukti sutartį. Tačiau jam reikėtų iš naujo pateikti paraišką kompensacijai iš ES gauti antroje šių metų pusėje, kai rudenį vėl bus svarstomi kompensacijų už verslo praradimą klausimai, t. y. kai vyks vadinamasis antras šaukimas. Iki to laiko lietuviškos gairės, pasak A. Adomaičio, turėtų būti pakoreguotos, nurodant ir laivo atidavimą mokomiesiems ir kitokiems tikslams.
Žuvininkystės departamento direktorius abejojo, ar "Ešerio" savininkas sutiktų, nes jo laivas buvo 20-as pjaustomųjų sąraše, o į kitą sąrašą gauti ES kompensaciją jis gali ir nepatekti. Kyla klausimas, ar rizikuos laivo savininkas, neturėdamas realių garantijų. A. Adomaitis sako, kad bus daroma viskas, siekiant ištaisyti susidariusią situaciją ir bandant pakreipti ją Lietuvai naudinga linkme. Beje, ketinama siūlyti, kad laivui, atiduodamam mokomiesiems tikslams, būtų skiriama daugiau balų nei tam, kuris supjaustomas. Žodžiu, bandoma rasti išeitį.
Aidas LAIVINIS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą