"Vakarų eksprese" ne kartą buvo rašyta apie įrangą išlietiems naftos produktams bei kitiems teršalams rinkti, laikomą netinkamomis sąlygomis, apie tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai nebeliko vietos uoste savo bazei įkurti, sandėliui pastatyti. Šiemet, praėjus beveik ketveriems metams, ši problema, nors ir iš dalies, tačiau vis dėlto pajudėjo iš mirties taško. Rugsėjo 10 d. įranga perkaustyta į kitą sandėlį, kuriame jai laikyti sąlygos yra geresnės, tačiau ar jis taps nuolatine jos prieglobsčio vieta, dar nežinia. Esminę problemą - kur Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba įkurs savo bazę, ko gero, teks iš esmės spręsti jau kitais metais.
Priminsime, jog šiemet birželio 28 d. Saugios laivybos administracija atsiskyrė nuo Uosto direkcijos. Materialinis turtas - laivai, minėta naftos produktų surinkimo įranga atiteko Uosto direkcijai. Ji įkūrė Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybą, kuri, be kitų dalykų, privalo rūpintis tuo turtu.
Iškilo grėsmė prarasti įrangą
Anksčiau minėta brangi įranga buvo laikoma iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamame drėgname sandėlyje, kuriame nebuvo net elektros. Ten nebuvo galima naftos surinkimo įrangos išdėlioti taip, kad, laivui išpylus naftos produktų, būtų galima negaištant laiko prieiti prie jos. Kai kurie įrengimai buvo net neišpakuoti, tiesiog stovėjo sukrauti vieni ant kitų. Taigi įranga laikinai, kelerius metus, buvo priglausta ketinamame griauti KLASCO sandėlyje. Beje, už jo nuomą Uosto direkcija mokėjo KLASCO per mėnesį po kelis tūkstančius litų. Iškilus realiai grėsmei įrangą prarasti dėl netinkamų laikymo sąlygų, buvo prirašyti kalnai raštų. Pasirodo lengviau buvo įgyvendinant Lietuvos, Danijos ir Suomijos Vyriausybių, kurios šiai įrangai įsigyti skyrė po 1 mln. JAV dolerių, projektą gauti pinigų ir nusipirkti įrangą už 12 mln. Lt, nei Klaipėdos uoste surasti vietą jai laikyti. Beje, reikia pasakyti, kad dabar šios įrangos vertė yra kur kas didesnė, nes buvo įsigyta papildomų priemonių.
Nebereikia iškraustyti pusės sandėlio
Šiuo metu įranga, priklausanti Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos gelbėjimo skyriui, laikoma iš AB "Klaipėdos laivų remontas" išnuomotame 1800 kv. m ploto sandėlyje, kuris taip pat nėra specialiai pritaikytas tokiai įrangai laikyti. Vienoje šio sandėlio dalyje laikoma gelbėjimo skyriaus įranga, o kitoje pastato dalyje, į kurią patenkama pro atskirą įėjimą iš kitos pusės, įsikūrė kanalo priežiūros skyrius ir laiko čia savo įranga.
Šiame sandėlyje yra elektra ir pakanka vietos įrengimams tinkamai išdėlioti. Dabar prireikus įrangos galima laisvai prie jos prieiti ir pasiimti, vaizdžiai tariant, nebereikia dėl to iškraustyti pusės sandėlio. Netrukus čia bus atlaisvinta dar pora patalpėlių. Vienoje jų įsikurs direkcijos narai su visa savo įranga ir apranga, kitoje bus įrengtos dirbtuvės.
Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas teigia, kad čia sąlygos įrangai laikyti esančios kur kas geresnės, be to, ir nuoma pigesnė.
To paties sandėlio antrame aukšte yra ir patalpos, skirtos žmonėms. Taigi čia įkurtas ir budėtojų skyrius. Dirbama keturiomis pamainomis po 4 žmones, besikeičiančiomis kas 12 valandų. Kai buvo atliekami uosto įplaukos tobulinimo darbai, šioje tarnyboje dar buvo priimti laikinai dirbti operatoriai. Tada pamainoje dirbdavo po 5 žmones.
Budintys gelbėtojai dirba su kateriais ir įranga. Anksčiau šios tarnybos darbuotojai buvo atsakingi tik už naftos produktų surinkimą, dabar, Saugios laivybos administracijai atsiskyrus nuo Uosto direkcijos, jie atsako ir už žmonių gelbėjimą uosto akvatorijoje ir Kuršių mariose.
Gelbėjimo skyriaus viršininkas Aleksandras Nikitinas sako, jog buvusiame "Klaipėdos laivų remonto" vamzdiniame ceche sąlygos yra geresnės ir tuo, kad tame pačiame pastate įsikūrė tarnyba, budinti visą parą. Kitaip sakant, ir priemonės, ir žmonės yra vienoje vietoje, nereikia niekur važinėti, galima operatyviai imtis darbo nutikus kokiam įvykiui uoste. Pasak A. Narmonto, pamažu bandoma suburti į vieną vietą visas Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos pajėgas. Dabar "Klaipėdos laivų remonte" bazuojasi visas minėtos tarnybos gelbėjimo skyrius, atsakingas už nutikimus Kuršių mariose ir Klaipėdos uoste.
Patalpa, kurioje yra įsikūrę žmonės, yra šildoma. Patalpos, kuriose laikoma įranga, bijanti drėgmės, kuriai būtina pliusinė temperatūra, pavyzdžiui, dispergentai, taip pat yra šildomos. Tačiau dar neišspręsta didžiulių viso sandėlio patalpų šildymo problema. Nors kita įranga, pavyzdžiui, bonai, šalčio nebijo, tačiau vis dėlto, turint omenyje, kad su įranga dirba žmonės, norima, kad sandėlyje žiemą būtų bent jau 7 laipsniai šilumos.
Lieka bonų plovimo problema
Netoli sandėlio yra aptverta aikštelė, kurioje laikomi kateriai "Zundos", džipas, bonai, kita įranga, kuri gali būti po atviru dangumi. Lapkričio 25 d. iš Šventosios buvo parsivežtas ten švyturio tarnybai priklausęs kateriukas. Šventojoje jis nebuvo naudojamas, nes uostas užneštas smėliu, iš jo negalima išplaukti netgi su kateriu. Tad manoma, kad kateriukas, toks pat, kokį turi ir Uosto direkcijos jūrų paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai", labiau pavers Klaipėdos uoste.
Paklaustas, kur plaunami įrengimai ar bonai, naudoti lokalizuojant naftos dėmę, A. Nikitinas atsakė, jog vietos tam dar kol kas nėra. Uosto direkcija turi prietaisus įrangai plauti, tačiau reikia būtent tam skirtos vietos. Naftuotas vanduo turi būti kažkur sukaupiamas, o paskui išpumpuojamas. Paskutinį kartą Uosto direkcijai įrangą teko plauti mašinų plovykloje, turinčioje valymo įrenginius. Tai yra gelbėjimo skyriui buvo skirta aikštelė, į ją buvo atigabenti turimi prietaisai ir plaunami bonai. Pasak A. Nikitino, šią problemą bandoma spręsti. A. Narmontas sako, jog bonus bus galima plauti tame pačiame sandėlyje, nes tam yra sąlygų.
"Zundos" - ir gelbėtojai, ir sanitarai
Anksčiau Uosto direkcija turėjo devynis katerius "Zundas". Didįjį katerį "Zunda-1", skirtą išlietiems naftos produktams rinkti, ir 8 mažuosius kateriukus, kurių paskirtis - labai greitai pristatyti naftos rinkimo įrangą, bonus į nurodytą vietą, padėti statyti bonines užtvaras, gelbėti žmones. Dabar direkcija beturi 7 mažąsias "Zundas", nes vieną atidavė gaisrininkams.
Šiuo metu darbui paruošti "Zunda-1" ir dar trys kateriai stovi prie "Klaipėdos laivų remonto" slipo, ant kurio laikomas Uosto direkcijos laivas ant oro pagalvės "Viesulas". Šiame laive nuolatos budi įgulos nariai, tad jie prižiūri ir "Zundas". Pasak A. Nikitino, problema ta, kad tarnyba neturi nuolatinės krantinės, prie kurios galėtų laikyti savo katerius. Iš vienos vietos jie peršvartuojami į kitą, ir visur trukdo. Po remonto prie krantinės į AB "Klaipėdos laivų remontas" turėtų būti atplukdytas ir Uosto direkcijos kateris "Audra".
Tik didžioji "Zunda-1 " turi visą stacionarią naftos surinkimo įrangą. Laivo priekyje yra įmontuotas šepetinis skimeris. Laivas turi ir išpurškimo įranga, ir pusė tonos talpyklą. Jos pakanka, nes šepetinis skimeris nerenka vandens, tik 98% grynųjų naftos produktų. "Zunda-1" turi ir siurblį, galintį išpumpuoti tą pusę tonos. Beje, labai retas atvejis, kad toks kiekis naftos produktų būtų prapiltas uoste. Šį katerį aptarnauja du žmonės: vienas dirba su skimeriu, kitas stovi prie vairo.
Netrukus "Zunda - 1" dvitakčiai varikliai bus pakeisti dviem keturtakčiais "Mercuri" firmos varikliais, neišvystančiais didelio greičio, bet turinčiais labai gerą trauką. Mat kasdieniam darbui uoste jai nereikalingas variklis, leidžiantis išvystyti didelį greitį, bet neturintis traukos.
Nutikimų būna kasdien
Lapkričio 26 d., kai nuvykome į "Klaipėdos laivų remontą" pažiūrėti, kaip įsikūrė Uosto direkcijos gelbėjimo tarnyba, jos žmonės buvo išvykę į objektą. Dispečeris pranešė, jog prie 126-osios krantinės, t. y. konsorciume Klaipėdos terminale, buvo pastebėta tarša. Jie turėjo atlikti žvalgybą, išsiaiškinti, ar reikės statyti bonus. Į įvykio vietą jau buvo nusiųstas ir naftą surenkantis laivas "Sanitaras", nepriklausantis Uosto direkcijai. Jūrų paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai" yra per didelis darbui uoste.
Įvykių, pasak A. Nikitino, uoste būna kiekvieną dieną, t. y. kasdien uoste atliekami kokie nors valymo ar žvalgybos darbai. Žinoma, būna ir klaidingų pranešimų. Dispečeriams, žiūrintiems į monitorius, kartais nešvarus vanduo priemena dėmę. Viršininko teigimu, bet kuriuo atveju privalu patikrinti. Dažniausiai būna įvykiai, kai dėl išpilto trupučio tepalų ar naftos produktų atsiranda plona plėvelė vandens paviršiuje, kurios surinkti neįmanoma.
Neseniai AB Vakarų laivų gamykloje nuskendo žmogus. Praėjus 7 minutėms nuo pranešimo gavimo kateris "Zunda" jau buvo įvykio vietoje. Direkcijos gelbėjimo skyriaus narai surado ir ištraukė skenduolio kūną.
Galbūt tai laikinas prieglobstis
Paklaustas, ar "Klaipėdos laivų remonte" jau visam laikui įsikurs Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba su visa įranga, laivais ir žmonėmis, A. Narmontas atsakė nežinąs. Pasak jo, yra du galimi variantai. Vienas iš jų - dabartinis. Galimas daiktas, kad ateityje šis sandėlis bus nugriautas ir vietoj jo pastatytas naujas modernus sandėlis, specialiai pritaikytas tokiai įrangai laikyti. Kitas variantas - klausimas dėl Uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos įkūrimo iš AB "Senoji Baltija" perimtoje bazėje dar tebėra atviras. Galimas daiktas, jog ir iš "Klaipėdos laivų remonto" Uosto direkcija esant galimybei ateityje išsikraustys į pietinę uosto dalį. Tačiau, Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininko teigimu, šiuo metu jau galima kentėti ir persikraustymo klausimas nebėra toks opus.
Žinoma, planų, kaip būtų galima įsikurti "Senosios Baltijos" bazėje, turima. A. Narmonto teigimu, ten rekonstravus seną cechą užtektų vietos įkurti nuolatinę Uosto direkcijos bazę su viskuo, kas jai būtina, pavyzdžiui, ir su baseinėliu, kuriame narai galėtų tikrinti savo įrangą, ir t. t.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą