Pirmenybė - pradėtiems ir ES remiamiems projektams

Uoste

Tai, kiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gali planuoti šiemet gauti pajamų, turėtų paaiškėti po trijų mėnesių. O kol dar niekas neaišku, ji atideda kai kuriuos projektus.

Praėjusieji metai uostininkams, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito
Dobilinsko teigimu, buvo geri. Nuo 2008-ųjų pradžios iki pat pabaigos Klaipėdos uostas, neskaičiuojant Sankt Peterburgo, išliko krovos augimo lyderis tarp rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų.

Pernai iki gruodžio 30 d. Klaipėdos uoste buvo perkrauta 29 mln. 731 tūkst. tonų krovinių. Per dvi likusias metų dienas tikėtasi peržengti 30 mln. t krovinių ribą. 2007-aisiais Klaipėdos uoste perkrauta 27,4 mln. t. Krovos augimas pernai, palyginti su užpernai, sudarys per 9 proc. Šiemet numatomas 10-20 proc. krovos mažėjimas. Latviai irgi prognozuoja 20 proc. krovinių mažėjimą.

Klaipėdos uosto krovos kompanijoms praėjusieji metai taip pat buvo sėkmingi, nes visose daugėjo krovinių. Labiausiai sekėsi AB "Klaipėdos nafta", kurios krovos apimtis išaugo per 30 proc., palyginti su užpernai. Konteinerių krova Klaipėdos uoste 2008-aisiais, palyginti su 2007-aisiais, padidėjo 16 proc. Pernai ro-ro krovinių sumažėjo 8 proc.

Pajamos didėjo nežymiai

Uosto direkcija tikisi 2008-aisiais gauti apie 150 mln. Lt pajamų, tarp jų 123 mln. Lt sudarys rinkliavos. Pasak S. Dobilinsko, pajamų planas įvykdytas, tačiau jos taip neaugo kaip krova, palyginti su užpernai, didėjo tik 6-7 proc. Taip atsitiko todėl, kad pernai nuo liepos 1 d. pradėjo galioti naujos rinkliavų taisyklės, pasikeitė kai kurių rinkliavų dydžiai, buvo padarytos tam tikros nuolaidos.

Uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo manymu,Susisiekimo ministerija labai laiku įvedė naujas Klaipėdos uosto rinkliavų taisykles. Mat užpernai nuo vasario Ventspilio uostas padidino rinkliavų dydžius vidutiniškai 18 proc. Klaipėdos uoste rinkliavos didiesiems tanklaiviams buvo sumažintos, o didiesiems sausakrūviams laivams nežymiai padidintos. Buvo įvestos nuolaidos kruiziniams laivams. Po to, kai tai buvo padaryta Klaipėdoje, iškart taip pat pasielgė ir Rygos uostas. Pasak rinkodaros direktoriaus, Lietuvos uoste rinkliavų sumažinimas remontuojamiems laivams - socialinė parama darbo jėgai imlioms įmonėms.

"Šis žingsnis žengtas laiku užbėgant už akių krizei. Mūsų rinkliavos artimiausių konkurentų atžvilgiu dabar yra konkurencingo lygio", - sako A. Drungilas.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, tiek Latvijos, tiek Estijos uostuose mąstoma apie tą patį, kaip išgyventi kriziniu laikotarpiu, tad konkurencija tarp uostų ženkliai aštrės.

Beveik visas gautas pajamas Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą. Pernai uosto infrastruktūrai gerinti panaudota apie 155 mln. Lt. To dėka gerokai padidėjo valstybės turto vertė.

Atlikti darbai

Metams baigiantis buvo baigiami kanalo gilinimo darbai. Tačiau išorinėje dalyje sunkiai sekėsi traukti akmenis, kurių pasirodė esant daug daugiau nei tikėtasi. Pernai pagaliau baigtos kelti ir visos nuskendusių laivų liekanos. Šiems darbams buvo naudojamos Pasaulio banko paskolos lėšos.

144 krantinės rekonstrukcijos darbai vyko neblogai, o 143 krantinės 100 metrų ilgio atkarpos rekonstrukcijos darbai, iš pradžių atrodę nesudėtingi, užtruko apie metus.

Malkų įlanka pernai pagilinta iki 11 metrų. Pasak S. Dobilinsko, dabar jau visas uostas yra giliavandenis: gylis jame pradedant nuo jūros vartų ir einant per visą uostą yra 15, 14,5, 13 ir 11 m, mažesnio nebėra.

Miesto poreikiams

Pernai Uosto direkcija planavo miesto savivaldybei skirti apie 5 mln. Lt gatvių ir kelių remontui. Tačiau savivaldybė panaudojo tik apie 3 mln. Lt.

Pernai pradėtas rengti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos projektas šiemet turėtų būti baigtas. Šis projektas pagerins patekimą į antrąją perkėlą, išspręs miesto transporto eismo problemas. Remiantis ekspertų skaičiavimais, uosto transportas čia sudarys tik 11 proc., o šiaip Baltijos prospektas tarnauja miesto poreikiams. Šiemet turėtų būti išplėstas ir pailgintas geležinkelio viadukas per Varnėnų gatvę prie antrosios perkėlos.

Numatomi darbai

Šiemet Uosto direkcija pirmiausia planuoja baigti pradėtus darbus, dėl kurių jau pasirašytos sutartys, ir įgyvendinti tuos projektus, kuriems bus naudojami Europos Sąjungos (ES) pinigai. Vietoj planuotų 200 mln. Lt investicijoms, kol neaišku, kiek mažės krova, Uosto direkcija kol kas ketina 2009-aisiais investuoti apie 173 mln. Lt, turint omenyje ir ES lėšas.

S. Dobilinsko teigimu, pirsas Šiaurės rage, prie kurio galėtų būti švartuojami AB "Smiltynės perkėla" keltai, jau projektuojamas ir šiemet jis turi būti pradėtas statyti. Paklaustas, ar bus spėta iki sezono pradžios, uosto vadovas sakė negalįs pasakyti. Savivaldybei priklausanti krantinė Šiaurės rage Uosto direkcijai dar nėra perduota, todėl nebuvo galima gauti sąlygų jai projektuoti, tačiau pastačius pirsą, prie jo jau galėtų švartuotis keltai.

Šiemet turėtų būti pradėta statyti naujo keleivių ir krovinių terminalo krantinė, nes terminalui skirta ES pinigų. S. Dobilinsko teigimu, terminalo projektas pasirodė esąs labai brangus, todėl, pasitarus su specialistais ir būsimu operatoriumi, nuspręsta jį daryti šiek tiek kuklesnį, pavyzdžiui, sumažinti pirso plotį, dar šį bei tą apkarpyti ir taip tikimasi sutaupyti keliasdešimt milijonų litų.

2009-aisiais bus tvarkomas pietinis išvažiavimas iš uosto, t. y. rekonstruojami keliai iš Jūrų perkėlos ir Klaipėdos konteinerių terminalų. Šioms gatvėms rekonstruoti taip pat lėšų skirta iš ES fondų.

Bus atliekami paruošiamieji logistikos centro statybos ir Šventosios jūrų uosto atstatymo darbai. Jau yra patvirtintas pirminis Šventosios uosto detalusis planas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pateiktas Uosto direkcijos prašymas įregistruoti Šventosios uosto sklypą. Tada jį Vyriausybės nutarimu bus galima perduoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. S. Dobilinsko teigimu, bus atliekami paruošiamieji giliavandenio uosto ties Melnrage statybos darbai, tačiau jie tik popieriniai.

Atidedama

Dar planuota statyti 50-60 m ilgio pirso šaknį jūrų krovos kompanijos "Bega" naudojamoje teritorijoje, pailginti pirsą AB Vakarų laivų gamyklos nuomojamoje teritorijoje. Tačiau šie planai, S. Dobilinsko teigimu, kol kas atidedami. Po pirmo ketvirčio turėtų paaiškėti, kiek Uosto direkcija gali planuoti gauti pajamų šiemet. Uosto vadovo manymu, tendencija turėtų išryškėti vasarį ir kovą.

Parodų neatsisakoma

Uosto direkcija gerokai apkarpė šių metų Rinkodaros skyriaus biudžetą - beveik 40 proc. Vietoj 1 mln. 600 tūkst. šiemet jam skiriama tik 1 mln. Lt. Pasak A. Drungilo, dalyvavimo parodose nebus atsisakoma, nes tai labai svarbus dalykas. Kitos įvairios išlaidos sumažintos po truputį. Pavyzdžiui, atsisakoma reprezentacinių kalendorių, mažiau bus perkama suvenyrų ir t. t. Uosto direkcija atsisako dalyvauti kai kuriose tarptautinėse asociacijose.

Mažesnis biudžetas rinkodarai numatytas ir todėl, kad pernai baigti vykdyti kai kurie tarptautiniai projektai. Šiemet Uosto direkcija yra pakviesta dalyvauti 5 projektuose, kurie tęsis trejus metus. Pasak A. Drungilo, bus svarstoma, ar būtina juose dalyvauti. Galbūt jiems reikalingi pinigai bus numatyti 2010-aisiais.

Kaip bus keičiamas šių metų pačios Uosto direkcijos biudžetas, paaiškės po kelių mėnesių.

Paklaustas, ar bus mažinamas darbuotojų skaičius Uosto direkcijoje, S. Dobilinskas sakė nenorįs kalbėti tuo opiu klausimu, nes jis dar nepasikalbėjo su naujuoju susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu. Atsižvelgdama į gautą rekomendacinį Vyriausybės laišką, kuriuo raginama atsisakyti įvairių premijų, Uosto direkcija savo darbuotojams nemokėjo tryliktojo atlyginimo.

Nauji kroviniai?

Jeigu bus statoma nauja elektrinė, Klaipėdos uoste padaugėtų stambiagabaritinių krovinių. Pernai uoste pradėtos krauti vėjo jėgainių dalys, UAB "Vakarų krova" ėmė krauti iš Kazachstano atgabentą aliuminį.

A. Drungilo teigimu, visai neseniai domėtasi galimybėmis Klaipėdos uoste krauti geležies rūdą. Šį klausimą potencialūs klientai jau aptarė su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). Rūda būtų atplukdoma mažais laivais ir kaupiama. Po to, kadangi Klaipėdos uostas gilus, atvyktų didesnis laivas ir ją išgabentų. Šis krovinys nejudėtų į žemyninę dalį, būtų tik sandėliuojamas ir išvežamas. Pasak A. Drungilo, iš to naudos būtų ir KLASCO, ir Uosto direkcijai - gautų dvigubas rinkliavas iš abiejų laivų.

Paklaustas, kas bus, jei uosto kompanijos, besistengdamos išgyventi, norės krauti ne itin ekologiškus krovinius, ar uostas ir per krizę išliks švarus, S. Dobilinskas atsakė: "Bet kokiam kroviniui, ateinančiam į Klaipėdos uostą, turi būti gautas Higienos centro ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimas. Pažadėti, kad uostas bus švarus, negaliu. Tai labai probleminis klausimas. Kas, kad kažkas norėtų ir Klaipėdoje krauti anglį, tačiau tam nėra galimybių, nes šalia uosto yra miestas. Todėl manau, kad reikia svarstyti visas galimybes, kaip būtų galima krovą tolinti nuo miesto."

Dalia BIKAUSKAITĖ