Pirmoji investicija Smiltynėje.

Įlankoje už Kuršių nerijos Ledo rago kažkada paskutinį kartą švartuodavosi laivai. Laivų kapinių vaizdas šiandien išliko tik nuotraukose ir trumpuose filmo "Mažoji išpažintis" epizoduose. Tačiau romantika jau grįžta į uostą - dar š. m. turėtų prasidėti įlankos ir buvusio tinklų fabriko teritorijos tyrimo ir projektavimo darbai.
Prieš kelias dienas gautas patvirtinimas iš Europos Sąjungos (ES), kad TACIS programa finansuos Klaipėdos apskrities kartu su Klaipėdos savivaldybe, Baltijsko miesto administracija ir Kaliningrado srities administracija pateiktą projektą, kurio metu bus įvertintos galimybės apleistus pramonės objektus Kaliningrado srityje ir Lietuvoje pritaikyti vandens turizmo plėtrai. Tai SuPortNet projekto tęsinys ir tokiu būdu bus plečiamas mažųjų uostelių tinklas Baltijos jūros regione. Reikės laiko ir pinigų, tačiau pirmas žingsnis jau žengtas. Smiltynei tai reiškia pirmą rimtą investiciją į infrastruktūros plėtrą.
"Vakarų eksprese" jau rašyta apie Lietuvos dalyvavimą INTERREG'o programos, finansuojamos iš ES struktūrinių fondų, SuPortNet (mažųjų uostų Baltijos jūros regionine tinklo kūrimas) projekte. Vakarų Lietuvoje įgyvendinami du pagrindiniai projektai - statomas mažųjų laivų uostelis Minijos kaime ir atliekama Tarptautinių vidaus vandens kelių plėtos studija. Pastarojo projekto partneriai - Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Kaliningrado municipalitetas, Pajūrio regiono miestų sąjunga Lenkijoje, aktyviai projekte dalyvauja Klaipėdos miesto savivaldybė, labai svarus Lietuvos konsulato Kaliningrade indėlis.

800 tūkstančių litų vertės projektas

Neseniai pradėtas dar vienas įdomus ir perspektyvus projektas - apleistų pramonės objektų pritaikymas vandens turizmo reikmėms. Šios paraiškos teikėja - Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Projekto partneriai - Klaipėdos savivaldybė, Kaliningrado srities turizmo komitetas. Tai yra didelis projektas, jame dalyvauja daug žmonių. Projekto vertė - kiek daugiau, nei 800 tūkst. litų. SuPortNet projekto atstovo Lietuvoje Kęstučio Oginsko manymu, šis projektas Lietuvai suteikia kitokio bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi galimybę. PHARE projektai numato veiklą ES šalyse ir kandidatėse į šią sąjungą. TACIS programa analogiška PHARE, tik ji skirta Nepriklausomų valstybių sąjungos šalims ir su jomis bendrą sieną turinčioms valstybėms. Kaip tik todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pateiktame projekte daugiau dėmesio skiriama Kaliningrado sričiai. Todėl Lietuvoje yra numatyta sutvarkyti tik vieną objektą, o Kaliningrado srityje - tris.

Lietuvoje tik vienas objektas

Lietuvoje pasirinkta buvusių laivų kapinių įlanka Kuršių nerijoje kiek piečiau naujosios perkėlos. Laivų liekanos šioje įlankoje visiškai apneštos smėliu, liūdnai atrodo buvusio tinklų fabriko teritorija. K. Oginsko teigimu, gana apleista visa ši Smiltynės dalis. Dar toliau į pietus marių pakrantėje riogso du didžiuliai gelžbetonio sąvartynai, yra ilga atkarpa pradėtos, bet nebaigtos statyti krantinės. K. Oginskas, ruošęs šį projektą, pastebėjo, kad nepaprastai įdomus objektas yra Kaliningrado srities nerijoje - buvusi karinių hidroplanų bazė. Tai senas vokiškas uostas, į kurį plaukdavo ne laivai, o nusileisdavo ant plūdžių lėktuvai. Kitas objektas - buvę smėlio karjerai pietinėje Kaliningrado dalyje, prie kurių įsikūręs Kaliningrado jachtklubas, o trečiasis - apgriuvusi Priegliaus upės krantinė prie Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade.

Lengvųjų prieplaukų privalumai

Pasak K. Oginsko, Minijos uostelio projektu norima įteisinti Lietuvoje lengvąsias krantines. Tokios prieplaukos pasaulyje nėra naujiena, tačiau Lietuva neturėjo vandens turizmo tradicijų, neturėjo mažųjų laivų, taigi ir poreikio tokioms prieplaukoms nebuvo. Iki šiol gyva sena tradicija: jeigu jau statoma krantinė, tai jai turi būti panaudoti šimtai tonų gelžbetonio. Bent jau Kuršių mariose ir upėse lengva prieplauka yra optimalus sprendimas.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad konkursą laimėjusi UAB "Šilutės melioracija" yra pasižadėjusi baigti uostelio Minijos kaime statybą rugsėjo pabaigoje. Kintų buriavimo klubo vadovas Andrius Varnas teigia, jog šiuo uostelio modeliu norima parodyti, kad galima jautriose gamtos vietose įrengti nedidelius uostelius ir tam nereikia daug lėšų.
Lengvąsias prieplaukas norima įrengti ir Nidoje, ir Pervalkoje, kurioje laivams, vaizdžiai tariant, tenka "lipti" ant kranto. Nidos uostas yra didelis ir erdvus, jo krantinės tvirtos, tačiau švartuotis mažam laiveliui čia nepatogu. Norint pagauti švartavimosi lyną tenka tiesiog griūti pro bortą. Plaukiojančios prieplaukos Nidos uoste sudarytų sąlygas priimti daugiau laivų, būtų išplėstos Nidos kurorto galimybės. Neringos savivaldybė yra paruošusi tokį projektą, atsakymo dėl finansavimo tikimasi sulaukti rugsėjo mėnesį. Beje, šiame projekte numatyti pinigai ir valčių garažų uostelio Smeltelės upėje rekonstrukcijai.
Kita labai perspektyvi vieta lengvųjų prieplaukų statybai yra Kaliningrado srityje. Kaliningradiečiai galėtų gauti jau paruoštą ir išbandytą Lietuvoje lengvųjų prieplaukų projektą.

Kada upėmis plauksime į Lenkiją?

Su Kaliningrado srities atstovais jau dabar labai sėkmingai bendradarbiaujama atliekant Tarptautinių vidaus vandens kelių plėtos studiją ir rengiant įvairias keliones. Pasak studijos rengimą koordinuojančio K. Oginsko, Kaliningrado srities valdžia gana palankiai vertina tarptautinės laivybos Kuršių mariose ir Kaliningrado kanalais atgaivinimą. Beje, jau ir Maskvoje suprantama, kad Kaliningrado srities izoliacija niekam, o juo labiau jai pačiai, gero neduoda.
Atliekant Tarptautinių vidaus vandens kelių studiją paaiškėjo, kad prieš dvejus metus Rusijos Vyriausybė priėmė nutarimą steigti pasienio perėjimo punktą Rasytėje. Analogiškam punktui paruoštos patalpos ir Nidos uoste, yra priimtas Lietuvos Vyriausybės sprendimas dėl punkto steigimo, taigi de jure iš Nidos per Rybačij jau dabar galima įplaukti į Kaliningrado srities vandenis, tačiau de fakto - ne. Per tuos dvejus metus vis dėlto nebuvo nuspręsta, kas turi statyti sienos perėjimo punktą Rybačij.
K. Oginsko manymu, tarptautinę laivybą Kuršių mariose bendradarbiaujant su Kaliningrado sritimi galima atgaivinti jau kitais metais. Tai svarbu tiek tarptautinį statusą turinčiam Nidos uostui, tiek ir Rybačij. Bendradarbiavimas pasienio regionuose atveria kelius ekonominei plėtrai Kaliningrado srities ir Lietuvos pasienio gyventojams. Nida vandens turistams būtų kur kas patrauklesnė, jeigu iš jos jie galėtų civilizuotai pagal galiojančią sienos kirtimo tvarką nuplaukti į Rasytę, o iš jos tolyn į Kaliningrado sritį, Deima, Priegliumi galima pasiekti Kaliningradą, iš ten - Aistmares ir Lenkijos uostus pietinėje Aistmarių dalyje.