Bendrovėse
AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) pernai perkrovė 8,4 mln. t krovinių. Jos apyvarta 2006-aisiais sudarė daugiau kaip trečdalį visos Klaipėdos uosto krovos. Šiemet ji planuoja pasiekti dar geresnių rezultatų - apie 9 mln. t krovinių.
KLASCO laivynas 2004-aisiais dar dirbo nuostolingai, o pernai ir užpernai - jau pelningai. Generalinio direktoriaus Valentino Greičiūno teigimu, ketinama šį verslą plėtoti.
Pasak V. Greičiūno, 2006-aisiais nebuvo atsisakyta jokio krovinio, bendrovės kolektyvas dirbo gerai ir pelningai, tad padidėjo ir darbo užmokestis - darbuotojai gavo keturioliktąjį atlyginimą.
Pernai koncernas "Achemos grupė" į KLASCO neinvestavo taip daug, kaip ankstesniais metais, nes buvo statomas naftos ir chemijos produktų terminalas, priklausantis antrinei KLASCO bendrovei UAB Krovinių terminalui. Apie 700 tūkst. Lt investuota į Jūrų perkėlos terminalą (JPT) tam, kad jame būtų užtikrintas Šengeno reikalavimų vykdymas. Šiemet į KLASCO ketinama investuoti apie 15 mln. Lt.
Nesumuštas rekordas
Rekordinį krovinių kiekį - 8,58 mln. t - KLASCO perkrovė 2005-aisiais. Palyginti su 2004-aisias, užpernai krova šioje kompanijoje išaugo apie 30 proc.: nemažai krauta baltarusiškų kalio trąšų, buvo geras grūdų derlius.
Pernai, palyginti su užpernai, perkrauta 160 tūkst. t, arba 1,9 proc. mažiau krovinių, palyginti su 2004-aisiais, krova 2006-aisiais išaugo 25 proc.
2006 m. šiek tiek sumažėjo krova šiaurinėje uosto dalyje esančiuose bendrovės terminaluose: buvo prastesnis grūdų derlius, negauta planuoto kiekio trąšų iš Baltarusijos. Galutiniams rezultatams įtakos turėjo ir prastos oro sąlygos - grūdų ir trąšų lyjant krauti negalima. Pernai baltarusiškų kalio trąšų perkrauta 781 tūkst. t. Iš viso pernai ir skystų, ir birių baltarusiškų trąšų, įskaitant ir Gardino trąšas, kurios kraunamos sezoniškai ir nedideliais kiekiais, KLASCO perkrovė 1 mln. 200 tūkst. t.
KLASCO tikisi, kad šiemet bus laikomasi pasirašytos sutarties, ir baltarusiškų kalio trąšų turėtų būti perkrauta 1 mln. 300 tūkst. t. Vadinasi, kiekvieną mėnesį reikės perkrauti maždaug 100-150 tūkst. t trąšų. Jeigu atplauktų "Panamax" tipo laivai, problemų nebūtų, jeigu mažesni, gabenantys po 6 ar 10-20 tūkst. tonų - darbo bus daugiau.
Pernai gerokai sumažėjo kraunamų ferolydinių bei šaldytų produktų (žuvies ir mėsos), kuriems užpernai buvo pastatytas šaldytuvas. Pastarųjų krovinių sumažėjo todėl, kad jiems nebuvo rasta pirkėjų, antroje metų pusėje pritrūko refrižeratorinių vagonų.
Užtat pietinėje uosto dalyje esančiame JPT krova padidėjo 700 tūkst. t, t. y. beveik ketvirtadaliu, palyginti su 2005 m., - perkrauta 3,6 mln. t. Keleivių terminale aptarnauta penktadaliu daugiau - beveik 194 tūkstančiai.
Problemos lieka
Dėl krovinių iš trečiųjų šalių aktualus ir šiemet bendrovei lieka Rusijos geležinkelio tarifų klausimas. Pasak V. Greičiūno, Rusijos ir Baltarusijos konfliktai geresnių sąlygų verslui Klaipėdos uoste nesudarys. Vienokiu ar kitokiu būdu konflikto pasekmes pajus ir KLASCO. Ji krauna nemažai AB "Achema" produkcijos, kurios viena iš pagrindinių žaliavų yra per Baltarusiją gabenamos rusiškos dujos.
V. Greičiūnas pasidžiaugė tuo, kad Baltarusija pažadėjo 30 proc. geležinkelio tarifų nuolaidą iš Kazachstano gabenamiems grūdams.
Vidmantas MAŽIOKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą