Neseniai AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) organizavo ir finansavo žurnalistų, rašančių jūrine tematika, kelionę AB "LISCO Baltic Service" keltu "Klaipėda" į Vokietijos Zasnico (Sassnitz) uostą, esantį rytinėje Riugeno salos Baltijos jūroje dalyje.
Prieš keliolika metų, kai buvo atidaryta linija Klaipėda - Mukranas, dabartinio Zasnico keltų uosto pavadinimas buvo Mukranas. 1985-1986 m. čia plyname lauke tebuvo viena keltų prieplauka, geležinkelio bėgiai, plaukė 5 keltai, ir viskas. Tik vėliau, kai nebeliko demokratinės Vokietijos, pradėta Mukrano uostą plėsti. 1995-1998 m. įgyvendinant apie 158 mln. Vokietijos markių vertės investicijų programą uostas buvo modernizuotas. Dabar jame 8 prieplaukos ir planuojama pastatyti dar 5. Nuo 1998 m. Zasnico keltų uostas, kai jame buvo pastatytas naujas Skandinavijos terminalas, tapo didžiausiu Vokietijos uostu, pritaikytu priimti krovinius, gabenamus geležinkelio vagonais, kurie plukdomi keltais.
Šis uostas yra labai patogioje geografinėje padėtyje. Jis puikiai pasiekiamas tiesiai iš jūros, nereikia plaukti jokiais kanalais, tad ir naudotis ir locmanų paslaugomis. Zasnico keltų uoste gali būti švartuojami visų tipų laivai, plaukiojantys Baltijos jūra. Gylis uoste - 10,5 m.
Zasnico keltų uostas turi jūrinę ir geležinkelio dalį. Čia yra didelė geležinkelio stotis, kurioje platūs vagonų ratai, pritaikyti buvusios Sovietų sąjungos standarto bėgiams, pakeičiami saurais ratais, tinkamais Europos standarto bėgiams. Pačiame Zasnico keltų uoste yra platūs geležinkelio bėgiai.
Čia puikiai sutvarkyta infrastruktūra, daugybė įvažiavimo ir išvažiavimo kelių, tad problemų laukiant eilėje įvažiuoti į prieplauką, į keltą ar išvažiuoti kaip kad Klaipėdoje esančioje Tarptautinėje jūrų perkėloje nebūna. Apie tokią transporto srautų judėjimo reguliavimo tvarką, klaipėdiečiai gali tik pasvajoti.
Beje, iš šio uosto Švedija plaukiant jūra pasiekiama per 3,5 val. Iki jos Trelebogo uosto tik 112 km. Gana greitai jūra galima susisiekti ir su Baltijos šalių uostais. Pavyzdžiui, iki Klaipėdos 519 km. Iš čia plaukia keltai ir į Kaliningradą, ir į Sankt Peterburgą.
Beje, per Zasnico (Mukrano) uostą gabenami grūdai į Europą. Per metus perkaunama čia daugiau kaip 350 tūkst. tonų grūdų. Uoste yra saugykla, kurioje galima laikyti 6 tūkst. grūdų.
Nenorėjo keisti pavadinimo
Beje, dabartinis Zasnicas turi du uostus: Zasnico (buvusio Mukrano) keltų uostą ir Zasnico miesto uostą. Jie turi ir atskirus valdytojus. Zasnico miesto uoste stovi pasieniečių laivai, pramoginiai laiveliai, jachtos. Yra ir 1967 m. atplukdytas anglų povandeninis laivas, kuri galima aplankyti sumokėjus 5 eurus. Tiesa, čia yra laivų remonto įmonė. Tačiau miesto uostas jau nebėra pramoninis, jis daugiau pramoginis.
Tiesiog visa jūros pakrantė Zasnico miesto uoste nusėta daugybės restoranėlių. Saulei leidžiantis čia labai gražus vaizdas, tad jie mėgiami turistų.
Anksčiau linija Zasnicas - Treleborgas plaukiantys laivai, į Daniją kursuojantys laivai buvo švartuojami būtent Zasnico miesto uoste. Tačiau Švedijos linija, kuriai jau daugiau kaip 100 metų, vadinamoji karališkąja (Švedijos karalius ir Rusijos caras vienas pas kitą ja vykdavo į svečius) plėtėsi. Norint sumažinti miesto gatvėmis judantį didžiulį mašinų srautą, tiems laivams buvo pastatytas specialus pirsas Mukrane ir 1998 m. jie buvo perkelta į šį uostą. Tačiau švedai nenorėjo, kad keistųsi linijos pavadinimas. Todėl buvęs Mukranas buvo pervadintas Zasnico keltų uostu, ir linijos Zasnicas - Treleborgas pavadinimas liko. Prie šio pirso, kuriame yra vadinamasis Skandinavijos terminalas, švartuojami laivai, plaukiantys ne tik į Švediją 5 kartus per dieną, bet kartą per dieną ir Daniją (Borholmo salą, Rione uostą).
Beje, linijomis į Daniją ir Švediją per metus gabenama 5,4 mln. tonų krovinių. Per Zasnizo keltų uostą gabenama labai daug sunkvežimių, per metus plukdoma 75 tūkst. geležinkelio vagonų, 860 tūkst. keleivių.
Krovinys pasuko per Brestą
1980-1990 metais, kai labai daug krovinių buvo gabenama į Vokietiją ir iš jos geležinkeliu, Zasnico (Mukrano) keltų uostas buvo labai svarbus. Vėliau nemažai krovinių buvo pradėti gabenti sausumos keliais per Baltarusijos Bresto miestą, tad geležinkelio vagonų, plukdomų keltais, ir krovinių Mukrane gerokai sumažėjo.
Zasnico keltų uosto marketingo direktorius Peteris Jensenas (Peter Jenssen) mano, krovinius pradėta gabenti autotransporto priemonėmis per Brestą ne tik dėl pigesnės transportavimo kainos, bet todėl, kad toks transportavimo būdas nebrangiems kroviniams yra geresnis. Daugiausiai per Brestą gabenami maisto produktai, pavyzdžiui, šaldyta mėsa. Per metus į Rusiją, Maskvą ir toliau gabenama 25-30 tūkst. tonų šaldytos mėsos.
Taigi Bresto kryptimi pasuko masinis ir pigus krovinys. Tačiau liko niša - geležinkeliu ir keltais, nors tai ilgas kelias ir brangiai kainuoja, gali būti gabenami specialūs kroviniai.
Jeigu reikia gabenti negabaritinius krovinius, pavyzdžiui, statybos įrengimus, mašinų dalis, geležinkelis yra patogus kelias. Zasnico keltų uostas puikiai tinka negabaritiniams kroviniams gabenti. Sakykime, jeigu iš iš Hanoverio į Maskvą reikia nugabenti sausainius, neapsimokėtų juos krauti į geležinkelio vagonus ir plukdyti jūra.
Tikima, kad linija atsigaus
P. Jensenas mano, kad linija Zasnicas - Klaipėda turi egzistuoti, nes ji svarbi tiek Vokietijai, tiek Baltijos šalims. Be to, ji jau turi gerą įvaizdį. Atsižvelgiant į Vokietijos, Lietuvos bei Rusijos perspektyvas, manoma, jog ši linija gyvuos, padaugės ir gabemaų geležinelio vagonų.
Pasak P. Jenseno, jeigu Klaipėdoje būtų padaryta tai, kas yra Zasnice, pvz., panaši geležinkelio vagonų ratų keitimo sistema, Zasnicui būtų blogai, nes iš jo išeitų dalis krovinio: reikėtų perstatyti laivus, prieplaukas ir t. t., būtų prarastos darbo vietos.
Ateities planai
Kadangi Riugeno saloje labai graži gamta, joje dažnai lankosi Vokietijos ir kitų šalių politikai, tad Zasnico uoste vis numatomos didelės investicijos į įvairius objektus ir į naujų prieplaukų statybą.
Beje, viena Austrijos kompanija ketina statyti čia medienos pjovimo įmonę, Izraelio kompanija- gaminti gaminius iš medienos drožlių.
Šiemet spalio mėnesio pradžioje, Zasnico keltų uoste turėtų pradėti veikti žuvies perdirbimo įmonė, kurios dėka bus sukurta 150 darbo vietų. Joje viena Olandijos kompanija gamins silkių filė. Beje, įmonė čia buvo buvo statoma 2,5 metų.
Dar planuojama Zasnico keltų uoste atidaryti liniją į Suomiją ir į Baltijos uostus. P. Jensenas sakė, jog kol kas dar nenuspręsta, ar bus linija į Latviją, ar į Estiją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą