Tęsiame praeitame numeryje pradėtą spausdinti pokalbį su Kęstučiu Bartkevičiumi, kuris Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dirbo dvejus su puse metų.
Yra manančių, kad jūs praradote postą todėl, kad neskyrėte pakankamai dėmesio giliavandeniui uostui šiaurinėje dalyje. Sakoma, jog paskutinis lašas buvo kilęs triukšmas dėl 7,8,9 krantinių, esančių AB Klaipėdos jūrų krovos kompanijos (KLASCO) teritorijoje. Ar tai tiesa?
-Didžiausias mūšis vyko dėl 7,8,9 krantinių. Kadangi susikirto ir mokslininkų nuomonės, labai sunku buvo priimti sprendimą. Mes negalėjome pradėti gilinimo darbų prie šių krantinių ir prisiimti atsakomybę, kol nebuvo pateiktos ekspertų išvados. Neduok Dieve, išgilinus jos būtų nugriuvusios. Taip, spaudimą šioje srityje jaučiau. Žinoma, aš suprantu ir KLASCO pasipiktinimą. Farvateryje esant 14 m gyliui prie krantinių neturėti tokio gylio yra absurdas. Buvo labai daug ginčytasi šiuo klausimu. Pasitarimuose dalyvaudavo ir jėgos struktūrų atstovai, turiu omenyje Saugumo departamento atstovus. Manau, jie ir toliau šį klausimą kontroliuoja. Man šio paties sunkiausio klausimo išspręsti iki galo nebeteko".
Ar verslininkų grupuotės, uosto kompanijos bandė jums, kaip uosto direktoriui, daryti kokią nors įtaką prašydami ką nors padaryti be eilės, remdamiesi už jų stovinčiais įtakingais autoritetais?
-Stengiausi nepasiduoti verslo struktūrų įtakai. Bandymų reikalauti tą ar kitą objektą pastatyti ar suremontuoti buvo ir man vadovaujant, ir visada bus. Tuo pasireiškia sveika krovos kompanijų konkurencija. Natūralu, kad jos nori pasigerinti savo padėtį ir bando daryti poveikį ar Seimui, ar Vyriausybei, ar Uosto direkcijai. Tačiau negaliu pasakyti, kad Uosto direkciją valdžios struktūros būtų itin spaudusios dėl kokios nors kompanijos konkrečių interesų. Aš to nejaučiau.
Tarp pačių uostininkų formuojasi nuomonė, kad Uosto direkcija yra biurokratinė institucija, kuri nesugeba greitai išspręsti net menkiausios problemos. Ar dėl to kalti subiurokratėję direkcijos darbuotojai, ar jie yra varžomi įvairių įstatymų ir nurodymų iš viršaus?
-Kartais taip norėdavosi kokį nors klausimą spręsti greitai. Tačiau iš tikrųjų yra labai daug suvaržymų įvairiais įstatymais, poįstatyminiais aktais, nutarimais. Aš net vyr. finansininkę parsikviečiau iš Valstybės kontrolės, kad būtų kaip saugiklis. Ir kontroliuojančiųjų asmenų direkcijoje buvo apstu iš įvairiausių institucijų, ir įvairiausios komisijos nuolatos tikrindavo. Aš pradėjau dirbti 1999 m. rugsėjo mėnesį, o iki metų pabaigos direkciją tikrino 16 komisijų. Man ir skaičiuoti atsibodo, jos vis važiuodavo ir važiuodavo. Tad išspręsti kokį nors klausimą greitai valstybinėje institucijoje tikrai yra sunkoka. Tas klausimas turi būti svarstomas ir direkcijos valdybos posėdyje, ir Susisiekimo ministerijos kolegijos posėdyje. Be abejo, svarstant rimtus klausimus, kur gilinti pirmiausia, kur ką statyti, kur tiesti geležinkelį, reikia gerai viską apmąstyti daug ką numatant gerokai į priekį. Neturėtų būti tokių dalykų, kad, sakykime, pakanka ministro parašo ir atvedamas geležinkelis ten, kur jo, pasirodo, visai nereikia. Tekdavo nemažai ir ginčytis, ir įrodinėti. Manau, kad dabartinis Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas jau pajuto tą skirtumą tarp privataus verslo ir darbo valstybinėje institucijoje.
-Kodėl taip ilgai nebuvo sprendžiamas AB "Senoji Baltija" bazės paėmimo direkcijos reikmėms klausimas? Ir iki šiol direkcija neturi vietos savo laivams švartuoti.
-Suprantama, privatininkai gina savo interesus. Šiuo atveju valstybė norėjo paimti bazę, bet negalėjo. Ta bazė tikrai reikalinga uostui, Lietuvai. Iš tikrųjų direkcija liko kaip be rankų. Ji priversta laikyti savo laivus privačioje kompanijoje - tai absurdas. Reikia vietos ir bonams sutvarkyti, ir brangiems naftos surinkimo įrengimams laikyti, ir t. t. Ir Saugios laivybos administracijai reikėjo kažkur įsikurti. Man dar būnant direktoriumi buvo kalbėta, kad ji galėtų įsikurti prie KLASCO esančiame pastate, kur buvo vaikų darželis. Uosto direkcijos administracija turi turėti savo patalpas. Kad ir uosto kapitono tarnybos pastato klausimas sunkiai sprendžiamas. KLASCO vadovybė nori jį nupirkti, o Uosto direkcija negali paimti pinigų. Tai irgi iš absurdų serijos. Vienintelė viltis, kad valdžios struktūros remia naująjį uosto direkcijos direktorių, tad gal tie dalykai bus lengviau sprendžiami.
Kodėl locmanų katerio įsigijimo problema, apie kurią jau buvo kalbama dar direkcijai vadovaujant V. Greičiūnui, nei jums vadovaujant, nei dabar nėra išspręsta? Juk direkcija nuomodama katerius iš KLASCO jau tiek sukišo pinigų, kad seniai galėjo nusipirkti naują modernų katerį. Kur čia šuo pakastas?
-Supraskite, yra įmonių, kurios turi katerius ir juos nuomoja. Nors jie fiziškai ir moraliai yra nusidėvėję, bet įmonės juos nuomodamos daro biznį. Žinoma, jos nenori, kad direkcija nusipirktų katerį ir atimtų dalį jų verslo. Tad jos šaukia, kad Uosto direkcija negali užsiiminėti ūkine veikla, ir kartais joms pavyksta tuo įtikinti valdžią.
Dabar jau galiu Jūsų paklausti, ar direkcija tik parsiplukdžiusi naujutėlaitį brangiai kainavusį vilkiką "Stumbras" suprato, kad jai jį išlaikyti yra per brangu ir reikia ieškoti kompanijos, kuri sutiktų jį nuomoti, ar toks nurodymas buvo duotas iš aukščiau?
-Tokios pozicijos laikėsi Susisiekimo ministerija. Iš mūsų buvo pareikalauta pateikti apskaičiavimus. Žinoma, su vienu vilkiku būtų buvę sunku, tačiau sekantis mūsų žingsnis būtų buvęs kito vilkiko įsigijimas. Tačiau krovos kompanijos pradėjo aiškinti, kad vilkikai direkcijai nereikalingi, kad direkcija už tuos pinigus turinti joms remontuoti krantines, turinti gilinti farvaterį. Iš dalies jos gal ir teisios. Tačiau aš nemanau, kad krovos kompanija gali įsigyti vilkiką už 16 mln. Lt. Beje, dabar jau tokį vilkiką įsigijo Ventspilio uostas. Ir mūsų uostui reikalingi ir vilkikai, ir locmaniniai kateriai.
Sunku patikėti, kad direkcija neskaičiavo, kiek ji per metus sumoka už krantinių, katerių ir kt. objektų nuomą, kad nedarė išvadų, ar jai tai naudinga, ar ne? Kodėl kartais būdavo priimami sprendimai, galima sakyti, ne direkcijos naudai?
-Viskas buvo apskaičiuota, duomenys pateikti ministerijai. Eilinį kartą valdžia keisdavosi, mes vėl skaičiuodavome. Ačiū Dievui, nors Vandens transporto departamento vadovybė nesikeitė. Iš pradžių aš buvau šalininkas to, kad direkcija gali taip pat daryti biznį lygiaverčiai konkuruodama su kitomis kompanijomis. Šia prasme įvairiuose uostuose skirtingai elgiamasi. Pavyzdžiui, Estijos Talino uostas vykdo ūkinę veiklą, teikia ir švartavimo, ir vilkikų paslaugas. Mums iš pat pradžių buvo uždrausta tai daryti. Tačiau manau, jog jeigu direkcija teiktų kokias nors paslaugas, gautų pelną konkuruodama su kompanijomis, dėl to niekam blogiau nebūtų.
Beje, buvo paskaičiuota, kad vien už švartavimo paslaugas direkcija per metus gaudavo iki 3,5 milijono litų ir išlaidos išlaikant švartuotojus pasidengdavo. Žinoma, teikiant poslaugą reikia arba daryti viską iki galo, arba nieko nedaryti. Dar susisiekimo ministru būnant Algiui Žvaliauskui buvo įvesta tokia tvarka, kad direkcijos švartuotojai paslaugas teikė tik šiaurinėje ir pietinėje uosto dalyje, o kitur tas paslaugas teikė pačios uosto kompanijos ir jų įkainiai buvo kur kas didesni. Mano vadovavimo laikais dar 1999 m. per pirmą reorganizavimo etapą švartavimo brigados direkcijoje buvo likviduotos, jos perėjo į privačią struktūrą. Taigi švartavimo paslaugas perėmė krovos kompanijos. Grumtis su jomis nebebuvo jėgų.
Ar galima sakyti, kad Uosto direkcija, yra konkurentė uosto kompanijoms?
-Jeigu ji teiktų kokias nors paslaugas, be abejo, ji būtų konkurentė. Yra nemažai dalykų, kuriuos galėtų daryti pati direkcija. Pavyzdžiui, užsiimti užterštų vandenų surinkimu iš laivų, ką daro UAB "Transfosa". Uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius jau buvo suradęs ir laivą, kuris tai galėtų daryti, buvo galima gauti už šią paslaugą nemažai pinigų. Aš šio klausimo nespėjau išspręsti iki galo. Direkcija užsiimdama ūkine veikla galėtų uždirbti pinigų ir juos investuoti į uosto infrastruktūros gerinimą. Būtų galima sutaupyti keliolika milijonų litų. Į jūsų klausimą, kodėl taip nedaroma, galiu atsakyti tik tiek, kad ne visiems patinka tai, kad ji gali sudaryti konkurenciją. Nė viena kompanija nenori su kuo nors dalintis savo bizniu. Pasiekta, kad Uosto direkcija turėtų valstybės įmonės statusą. Kita vertus, jeigu pati direkcija imtųsi veiklos, galimas daiktas, sunaikintų kokią nors įmonę, būtų prarastos darbo vietos, miestas negautų mokesčių. Nors aš manau, kad kuo didesnė uoste konkurencija, tuo jam geriau. Jeigu valstybės įmonė būtų monopolistė, tai taip pat būtų blogai.
Tai kas belieka direkcijai, kad ji niekam kojos versle nepakištų? Ar kokiu nors atveju ji galėtų duoti kur kas daugiau naudos uostui nei dabar?
-Dabar jai lieka uosto administravimas, rūpinimasis uosto plėtra. Žinoma, viską protingai sudėliojus į savo vietas, jeigu direkcija būtų ne valstybės įmonė, o akcinė bendrovė, kurios 98% kapitalo priklausytų valstybei, manau tada ji galėtų duoti daugiau naudos. Sakykime, kelios privačios kompanijos teikiančios kokias nors paslaugas, gali susitarti ir pakelti paslaugos įkainius. Žinoma, būtų galima susitarti ir su Uosto direkcija, bet tai būtų kur kas sunkiau padaryti.
Ačiū už pokalbį ir sėkmės plečiant UAB "Mažeikių Varduva" veiklą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą