Prasideda keleivių ir krovinių terminalo statybų karštinė

Uoste

UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo, būsimo keleivių ir krovinių terminalo operatorės, direktorius Benediktas Petrauskas mano, kad pirmas laivas naujajame terminale galėtų būti aptarnautas 2009 m. birželio 1 d.

Pernai lapkričio 30 d. miesto Tarybai patvirtinus detalųjį planą, atsirado galimybė spėti tai padaryti. Per likusius dvejus metus ir 5 mėnesius darbų grafikas bus labai įtemptas, tačiau, pasak B. Petrausko, jau šiandien galima pradėti projektavimo darbus.

Nuo 2004 m. spalio, po to, kai UAB koncernas "Achemos grupė" ir UAB "Ega" įsigijo UAB "Transfosa" akcijas (pirmoji turi 60 proc., antroji - 40 proc. akcijų), pradėta galvoti apie perimtos ir šalia esančios uosto rezervinės teritorijų plėtros vizijas. 2005 m. "Transfosa" pavadinta Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalu (KKKT).

Teritorijos ypatumas

Naujajam keleivių ir krovinių terminalui bus reikalingos dvi teritorijos, dabar KKKT nuomojama 6,3 ha ir šalia esanti apie 15 ha uosto rezervinė teritorijos. Vienas iš būsimo terminalo ypatumų yra tas, kad jo teritoriją į dvi dalis dalina geležinkelis, einantis iš uosto pietinės į šiaurinę dalį. Jis - neišvengiama būtinybė, tad statant naują terminalą išliks.

Iškilus klausimui, kaip sujungti ir vienoje, ir kitoje geležinkelio pusėje esančias teritorijas, prieita prie išvados - reikia statyti tokį viaduką, kad geležinkelio vagonai judėtų viršutine dalimi, o visas transportas - apačioje po geležinkelio pervaža.

Galimybes nagrinėjo vokiečiai

Keleivių ir krovinių terminalo galimybių studiją rengė Vokietijos kompanija. KKKT direktoriaus teigimu, vokiečių specialistai, atlikę tyrimus Klaipėdoje, patvirtino, kad tokios vietos visiškai pakanka moderniam keleivius ir ro-ro techniką aptarnausiančiam terminalui. Beje, vokiečių ir vietinių projektuotojų vizijos beveik nesiskyrė, išskyrus tai, kad vokiečiai pagrindinį keleivių pastatą siūlė statyti arčiau krantinės, tačiau jis bus statomas toliau už geležinkelio ir keleiviai pasieks laivus eidami uždara galerija.

Numatoma statyti 10 aukštų maždaug 30 m aukščio pastatą, manoma, kad tokio aukščio visiškai pakaktų. Pasak B. Petrausko, esant būtinybei, būtų galima statyti ir aukštesnį. Artimiausiu metu bus skelbiamas tarptautinis pastato vizijos konkursas. Tiek miestas, tiek operatorė norėtų, kad jis būtų pakankamai atraktyvus ir taptų keleivių traukos centru. Po dviejų mėnesių tikimasi gauti keletą pasiūlymų, kaip pastatas turėtų atrodyti.

50 metrų pločio zona palei Minijos gatvę yra skirta tik ūkinės ir komercinės paskirties pastatams. Pagal miesto aukštuminių pastatų išdėstymo schemą specialistai rekomenduoja pastatyti keletą didesnių pastatų nei 30 metrų. Jų galėtų atsirasti 4.

Dar dvi studijos

Prieš patvirtinant detalųjį teritorijos planą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu ir lėšomis Klaipėdos universiteto specialistai atliko laivų judėjimo uoste studiją. Tikslas - rasti optimalų laivų švartavimo prie pirso variantą. Tyrimų rezultatas - tarp krantinės ir pirso turėtų būti maždaug 32 laipsnių kampas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai atliko esančių ir atsirandančių transporto judėjimo srautų studiją. Ja remiantis numatyta, kad Minijos gatvės ir Baltijos prospekto tęsinio sankryža turi būti dviejų lygių, vaizdžiai tariant, Baltijos prospekto sankryža turi būti po žeme, po Minijos gatve.

Valstybinės reikšmės objektai

Trys objektai - krantinė su pirsu, viadukas per geležinkelį ir Minijos g. bei Baltijos pr. sankryža - yra valstybinės reikšmės, tad sausio 11 d. vykusiame pasitarime Susisiekimo ministerijoje nuspręsta, kad jų statybą kuruos Uosto direkcija. Ji rūpinsis projektų parengimu, šiems objektams skirs dalį savo lėšų, finansavimo klausimus spręs su Susisiekimo ministerija ir Vyriausybe.

Valstybė savo objektams jau yra numačiusi apie 120 mln. Lt. Šiek tiek komplikuotas yra sankryžos įrengimo finansavimo klausimas, kuris bus sprendžiamas parengus projektą, t. y. šių metų antroje pusėje.

Gyventojų iškeldinimo iš Merkio gatvėje esančių kelių gyvenamųjų namų ir jų turtinių klausimų sprendimu turės pasirūpinti taip pat Uosto direkcija.

Operatorės indėlis

KKKT jau kreipėsi į Savivaldybę norėdama gauti projektavimo sąlygas ir tikisi kovą ar balandį rinktis terminalo projektuotoją. Pastarasis per pusę metų galėtų parengti projektą. B. Petrausko manymu, per tiek laiko galima parengti ir minėtų trijų valstybinės reikšmės objektų projektus. Metų pabaigoje turint visus projektus jau galima pasirinkti rangovus ir per pusantrų metų viską pastatyti. KKKT direktorius tiki, kad iki 2009 metų vidurio įmanoma įrengti ir sankryžą.

KKKT turi suformuoti abi teritorijas, pastatyti minėtą 30 m aukščio pastatą su galerija, sausiems produktams reikalingą sandėlį, praleidimo vartus, sprendžiant pasienio ir muitinės kontrolės klausimus, sukurti informacinę sistemą, kad autotransportas neklaidžiotų po teritoriją.

Operatorė jau yra pasirengusi imti kreditą iš banko. Šį klausimą ketinama išspręsti dar šiemet. Jos investicijos turėtų sudaryti apie 60-70 mln. Lt.

Ieškos naujų linijų

Šiuo metu AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) padaliniui Jūrų perkėlos terminalui (JPT) darosi sunku aptarnauti atplaukiančius keltus. Planuojama pirmiausia į naująjį keleivių ir krovinių terminalą iškelti linijos Klaipėda-Kylis keltus. Dalis linijų liks senajame JPT.

Be to, operatorė bandys pritraukti naujas keleivių ir ro-ro laivų linijas, pavyzdžiui, iš Suomijos, Švedijos, Lenkijos. Tarptautinė jūrinė visuomenė apie tokio terminalo statybą Klaipėdoje dar mažai informuota. KKKT atstovai ketina vykti į tarptautines transporto parodas ir jose pristatyti terminalą.

Šiuo metu atsiranda naujo tipo laivų, kurių viršutiniame denyje gabenami konteineriai, o apatiniame - autotransportas. "Jeigu tokie laivai plaukios Baltijos jūroje, turime būti pasirengę juos priimti. Jie galės būti švartuojami prie naujojo terminalo vidinės krantinės", - sako B. Petrauskas. Jis pabrėžė, kad naujame terminale galės būti aptarnaujami ir kruiziniai laivai. UAB "Memelio miestas", irgi norinčios priimti kruizinius laivus buvusioje AB "Laivitė" teritorijoje, konkurencijos KKKT nebijo. B. Petrausko teigimu, ro-ro laivų miesto centre ši bendrovė tikrai negalės švartuoti.

Gamybinę veiklą iškels

2006-ieji KKKT, kurioje dabar dirba 34 žmonės, buvo sėkmingi. Anksčiau bendrovė per metus kraudavo vidutiniškai po 30 tūkst. t. krovinių, pernai - 65 tūkst. t. Surasta nauja krovinio rūšis - rapsų aliejus. Jo 2006 m. perkrauta 22 tūkt. t. Tradicinės melasos krova pernai išaugo iki 35 tūkst. t. - pasiektas metų rekordas.

Skalūnų alyvos ir dyzelinio kuro, skirtų laivams bunkeriuoti, krova pernai taip pat padidėjo. Beje, KKKT yra vienintelė vieta Klaipėdos uoste, kurioje kuru aprūpinamos laivų bunkeriavimo kompanijos.

Pernai metų vidurį nuspręsta šią KKKT veiklą 2008 metų antroje pusėje iškelti į Smeltės pusiasalį. Jau vyksta parengiamieji projektavimo darbai. Bendradarbiaujant su KLASCO jos nuomojamoje teritorijoje atsiras nauji uosto užterštų vandenų valymo įrenginiai, skystų maisto produktų krovos terminalas. Ten ta veikla ir toliau užsiims dabartiniai KKKT darbuotojai. O pagal specialią programą 2008 metų viduryje bus pradėta rengti papildomai apie 40-50 žmonių, kurie aptarnaus ro-ro ir keleivinius laivus naujajame terminale.

Vidmantas MAŽIOKAS