Prasidedąs kruizų Baltijos jūroje sezonas parodė ir Lietuvos trūkumus

Jūrinis turizmas

Šį sezoną į Lietuvą kruiziniais laivais atplauks daugiausiai keleivių per visą istoriją. Iš viso šiemet kruizų organizatoriai į Klaipėdą yra numatę 56 vizitus. Kai kuriomis dienomis net po kelis iškart.

Kiekvienu tokiu laivu atplaukia nuo 200 iki 800 trokštančių patirti įspūdžių turistų. Nepaisant to, mums dar labai toli iki Rygos ir tuo labiau Talino, į kurį pernai 64 kruiziniai laivai užsuko net 236 kartus. Viena iš tokio atsilikimo priežasčių - Klaipėdoje ir jos apylinkėse per mažai pramogų, galinčių sudominti kruizų organizatorius.

Pasirengę mokėti už saugumą

Padidėjusio susidomėjimo Lietuva ir jos uostamiesčiu priežastys yra net kelios. Faktas, jog mūsų šalis tapo Europos Sąjungos (ES) ir NATO narė, suteikia papildomų saugumo garantijų, o galimybė priimti kruizinius laivus prie specializuotos, o ne krovai skirtos krantinės, suteikia daugiau komforto. Į šiuos dalykus kruizų organizatoriai negali neatsižvelgti.

Kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose, teroro išpuolių grėsmė Viduržemio jūros regiono turizmą pastaraisiais metais padarė mažiau patrauklų. Vakariečių akys nukrypo į Skandinavijos ir Baltijos šalių regionus. Keliautojai, pasirodo, yra pasirengę mokėti ne tik už komfortą, bet ir saugumą.

Nauji laivai, naujos pajamos

Viena vertus, į kruizus vyksta intelektualūs ir pažinti norintys žmonės. Lietuva ir kitos Baltijos šalys jiems yra dar nepažinta Europos dalis, todėl daugelis išsilavinusių užsieniečių savo atostogas paskiria susipažinti su naujosiomis bendrijos narėmis. Kita vertus, turistai iš Vakarų Europos yra ne tik išsilavinę, bet ir pasiturintys.

Kai kurie visažiniai teigia, kad į kruizus vykstantieji turistai aplankytuose uostuose vidutiniškai išleidžia po 250-300 eurų. Todėl Klaipėdos ir kitų Vakarų Lietuvos miestų verslininkai turi unikalią galimybę pasiūlyti kuo įvairesnių paslaugų, kad tie pinigai atitektų būtent jiems.

Turistinių firmų vadovai guodžiasi, kad Klaipėdos kaimynams ir konkurentams Rygai, Talinui, Sankt Peterburgui bepigu - tai esamos ar buvusios valstybių sostinės, jau dešimtmečiais įtraukiamos į kruizų programas. Iki mūsų šalies sostinės Vilniaus jūriniai laineriai neplaukia, tad kuo galėtų užsieniečius sudominti Klaipėda?

Labiausiai traukia Neringa

Pagrindinis kruiziniais laivais atvykstančių turistų traukos centras yra ir dar ilgai turėtų išlikti Kuršių nerija. Tiek vokiečiai, tiek anglai, tiek amerikiečiai aikčioja pamatę miniatiūrinius žvejų miestelius ir unikalius kraštovaizdžius. Tačiau to neužtenka ir reikia sugalvoti vis naujų pramogų ir lankytinų vietų. Vieni ekskursijų organizatoriai turistus veža į Palangą, į Gintaro muziejų. Kiti siūlo važiuoti panardyti į Platelių ežerą. Dar viena sritis, itin patraukli užsieniečiams, sovietmečio palikimas. Daugelis ekskursijų organizatorių pripažįsta, kad išlepintus europiečius ir amerikiečius ta tamsioji mūsų istorijos dalis labai domina. Tačiau problema ta, kad veikiančių objektų išliko nedaug, Grūto parkas yra per toli, o tik paspoksoti į "chruščiovinius" daugiabučius nors ir įdomu, bet nuobodu. Tiesa, kai kada turistams parodomas gigantiškas memorialas Raudonosios armijos kariams senosiose Klaipėdos kapinėse, kuris daugeliui palieka įspūdį.

Siūloma grožėtis kaimu

Ekskursijas turistams organizuojančios firmos "Klaipėdos Mėja" vadovė Miglė Holidėj (Holliday) teigė kiekvienais metais sugalvojanti kokių nors smulkmenų, kurios ilgam įsimintų: "Jau kelerius metus vieną turistų grupę vežu į Ventės ragą. Pakeliui sustojame "Kintų" viešbutyje, kurio restorane turistai gali paragauti lietuviškų lašinių, juodos duonos, raugintų agurkų, o norintieji - ir naminukės. Ekonomiškai pirmaujančių šalių gyventojai labai teigiamai vertina tokias smulkmenas".

Šiemet 32 vizitus aptarnausianti verslininkė teigia ketinanti užsieniečiams pasiūlyti nuvykti ir į tikrą lietuvišką kaimą. "Tegu jie pamato, kaip ūkininkės moterys rankomis melžia karves, kaip vyrai su dalgiu pjauna žolę, aria žemę su arklio traukiamu arklu ar rankomis sėja javus. Dėl to jau susitariau su vieno Klaipėdos rajono ūkininku, kurį perspėjau nenustebti, jei į kiemą įriedės keli turistiniai autobusai",- juokiasi Miglė Holidėj.

Estai lenkia net švedus

Tačiau Klaipėdai dar labai toli iki Estijos sostinės Talino. Tikimasi, jog šiais metais į Talino uostą kruiziniais laivais atvyks 225 tūkst. turistų. Iš viso šį sezoną kruiziniai laivai į šį pamėgtą uostą turėtų užsukti 247 kartus. Pirmasis laivas atplauks gegužės 10-ąją, o didžiausias atplauksiantis laineris bus "Costa Atlantica", kuriuo gali keliauti net 2 600 žmonių. Net ir į Helsinkio (Suomija) ir Stokholmo (Švedija) uostus kruiziniai laivai praėjusiais metais užsuko rečiau - atitinkamai 194 ir 220 kartų.

Kas lemia uosto patrauklumą?

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovė Lina Gylienė taip pat mano, kad ne rinkliavos ir ne akvatorijos plotis lemia uosto patrauklumą kruizinei laivybai. "Reikia remtis tuo, kas yra, stengtis nuoširdžiai priimti turistus, suteikti aukšto lygio paslaugas. Nuo to priklausys, ar šie kruiziniai laivai ir kitą sezoną užsuks pas mus. Reikalingos bendros uosto direkcijos, krantinės operatorių, agentavimo kompanijų ir Savivaldybės, turistinių agentūrų, automobilių įmonių ir visų, kurie aptarnauja turistus, pastangos.

Beje, dėl uždavinio svarbos miesto struktūras iškelčiau į pirmą vietą. Nes kruizinės laivybos plėtrą direkcija vertina kaip jūrinės valstybės prestižo reikalą. Ekonominės naudos ji gauna anaiptol ne iš kruizinių laivų gaunamų pajamų, kurios pernai sudarė tik 0,6 proc. bendrųjų pajamų", - sakė L. Gylienė. Jos teigimu, planuojama, kad šiemet rinkliavos iš kruizinių laivų sieks apie 800 tūkst. Lt.

Mindaugas MILINIS