Grįžtant prie temos
Privilegijas tarptautinių maršrutų laivų įgulų nariams turėjęs suteikti įstatymas turės būti svarstomas iš naujo. Prezidentas Valdas Adamkus praėjusį ketvirtadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymą.
Valstybės vadovas konstatavo, kad Seimo priimto įstatymo normomis būtų sudaromos išskirtinės, palankesnės, socialinio draudimo sąlygos vienos profesijos asmenų grupei - Jūrų laivų registre įregistruotų laivų įgulos nariams, vežantiems keleivius ir krovinius jūra tarptautiniais maršrutais. Netarptautinių maršrutų laivų įgulų nariai tokių lengvatų negautų.
Be to, būtų sudaromos išskirtinės socialinio draudimo sąlygos vienos profesijos asmenims ir taip būtų pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Tokiu reguliavimu būtų sukurtas ydingas precedentas ir kitų profesijų atstovams siekti sau išskirtinių teisių ar išlygų valstybinio socialinio draudimo srityje.
Pagal Seimo priimtą įstatymą Lietuvoje registruotų laivų savininkai bei valdytojai "Sodros" įmokas už jiems priklausančiuose laivuose dirbančius jūreivius mokėtų nuo darbo užmokesčio sumos, neviršijančios 1,5 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio (2034 litų).
Tuo tarpu iš valstybės biudžeto būtų mokamos įmokos nuo darbo užmokesčio, sudarančio 1,5-5 draudžiamųjų pajamų dydžio (2034-6780 litų). Nuo didesnio kaip 5 draudžiamųjų pajamų dydžio (6780 litų) atlyginimo įmokos nebūtų skaičiuojamos.
Iš maždaug 12 tūkst. lietuvių jūrininkų 2,5 tūkst. dirba su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Lietuvos prekybos laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičius nuo 101 laivo 1997 metais sumažėjo iki 66 laivų 2007 metais.
Vetuoti birželio 26 dieną priimtą įstatymą prezidento paprašė keturi Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai. Parlamentarai priimtą įstatymą laiko precedentu valstybinio socialinio draudimo sistemoje, kai sumokėjus mažesnę, palyginti su kitų apdraustųjų asmenų, valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą įgyjama teisė gauti viso dydžio, o ne minimalią valstybinę socialinio draudimo pensiją. Jų teigimu, Europos Sąjungos valstybėse nėra taikomos valstybės dotacijos už darbdavių nemokėtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį.
Trijų jūrinės laivybos bendrovių - DFDS LISCO, "Limarko" laivininkystės kompanijos ir "Lietuvos jūrų laivininkystės" vadovai įstatymo pataisose numatytą galimybę Lietuvos laivybos bendrovių mokamą dalį "Sodros" įmokų jūrininkams kompensuoti iš valstybės biudžeto laiko labai reikalinga. Pasak jų, dar nuo sovietinių laikų apie pusę atlyginimo šalies jūrininkai tebegauna kaip dienpinigius, kurie iki šiol net nebuvo apmokestinti socialinio draudimo mokesčiu.
DFDS LISCO jūrininkams per metus, negalutiniais duomenimis, valstybė turėtų kompensuoti apie 3 mln. litų "Sodros" įmokų, "Lietuvos jūrų laivininkystės" - apie 2,9 mln. litų. Mažiausios valstybės biudžeto paramos dalies reikėtų "Limarko" laivininkystės kompanijai - maždaug kelių šimtų tūkstančių litų.
"Vakarų ekspreso" ir Eltos inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą