Kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, iš Klaipėdos jachta "Ragainė II" su dukra Rasa ir jos draugu Egoi leidęsis kelionėn aplink pasaulį, pranešė esantis gyvas, sveikas ir toliau plaukiantis namų link. Apie tai - naujausiame buriuotojo laiške į Lietuvą (kalba netaisyta).
"Esame gyvi, sveiki ir toliau plaukiam vakarų kryptimi link namų. Visi pietryčių Azijos žemės drebėjimai, cunamiai pakolei mus lenkia, tik niekaip nepavyko išvengti Indonezijos valdininkų korupcijos ir atviro valdininku plėšikavimo. Priminė man LT ir Lenkijos pasienį prieš 20 metų. Tik atplaukus į Indoneziją, vakarų Timoro didžiausią miestą Kupang‘ą prisistatė į jachtą du muitininkai, kurie jokių dokumentų netvarkė, net nežiūrėjo, bet nusiuntė mus pas agentą, kuris, atseit, viską tvarko ir be jo įplaukymas į Indoneziją neįmanomas. Ką gi, pasiuntė tai kartu su amerikiečių buriuotoju Styvu ir nuvykom. O šis agentas trumpai drūtai paaiškino: tas kainuos tiek, tas tiek, tas dar kažkoks garantas tiek, viso 250 USD. Mums ir akys ant kaktos užlipo (prieš tai jau buvom sumokėję 200 USD už leidimą, vadinamąjį "CAIT‘ą"), bet su mumis buvęs amerikietis buriuotojas Syvas, sako O.K. mokam. Ką gi, pasirodo pasirinkimo nėra. Įdomiausia, aišku, jokių sąskaitų ar čekių ar kokio dokumento negauni: moki ir gali plaukioti po Indoneziją vieną mėnesį, ką mes dabar ir darom, nepigus pasirodo malonumas.
Kupang‘e susirenka visos jachtos, kurios iš Darwin‘o plaukia per Indoneziją, Malaiziją į Thailandą ar į Raudonąją jūra. Šalia mūsų stovi jau minėto amerikiečio iš Los Angeles Styvo jachta (jis joje gyvena ir keliauja jau 10 metų), šone mūsų stovi armocementine olandų jachta (olandas su žmona brite ir dviem mažais sūnumis 2 ir 5 metų). Ši šeima ieško kur nors Indonezijoje nusipirkti žemės sklypą ant vandenyno kranto. Čia, sako, labai pigu. Kitame mūsų šone linguoja kipriečio jachta. Vaikinas tris metus 7 dienas per savaite kepė čipsus Sydney, Australijoje. Nusipirko už uždirbtus pinigus jachtą ir dabar grįžinėja namo į Kiprą. Jam padeda suomiukas iš Helsinkio, backpackeris. Na, ir atplaukė mūsų draugai, britų katamaranas O’Flo su jaunimo įgula.
Visa ši marga įvairiatautė kompanija vakarais susirinkdavo Kupang‘o krantinėje, prieš jachtas esančiame Teddy bare, prie šalto alaus bokalo, prisijungdavo dar Kupang‘e gyvenantys baltieji ir gaudavosi toks įdomus vakarėlis – kalbų netrukdavo. Deja, mūsų kelionės grafikas kaip visuomet mūsų pagrindinis variklis pirmyn, kad ir kaip dar norėtųsi pabendrauti, bet laikas varo mus tolyn. Pakelėm bures, ir toliau vakarų kryptimi į kitą Indonezijos salą Sumba, Waingapų uostą (200 j.m). Jau Kupang‘e gavau didžiulę dozę šoko, kai pamačiau šiukšlinas gatves, atvirus kanalizacijos kanalus, mašinų pervažiuotas žiurkes. Waingapu tas pats, pridekit dar didžiulį karsti 45 C – 50 C. Aišku, nebūtų tokio didelio šoko, jei čia atvyktum tiesiai, kad ir iš Kaliningrado srities ar Vidurinės Azijos respublikų. Bet kai čia atvyksti tiesiai iš idealiai švarios, tvarkingos Australijos, praleidus joje 1,5 mėn., tai supraskit mane... reikia laiko ir kantrybės adaptuotis: tai visaaaaaai, visaaaaai kita kultūra ir tvarka.
Na, bet mūsų plaukimo per Indonezijos vandenis tikslas ne miestai ir jų šiukšlės, bet salos, gamta, koralai, gyvūnija. Atsipūtę dieną Waingapu (tiksliau perkaitę karštyje) palikom šią Sumba salą ir pasukom į šiaurės Vakarus, link Rinca salos, kuri yra vadinamo pietryčių Azijos ugninio žiedo dalis. Distancija trumpa - tik 60 j.m., tai kitą dieną lengvo, tiksliau išsireiškus, dvelkiančio vėjo nesami 3 mzg. greičiu pasiekėm Rinca salos pietinę dalį ir užsiinkaravome saugioje įlankoje. Kol mes su Egoi ruošėme mūsų valtelę, Rasa per savo foto kameros objektyvą pamatė smėlėtame krante besiilsinti driežą, garsųjį Komodo drakoną. Egoi iš karto šoko į valtelę ir į krantą daryti foto. Aišku, drakonas emigravo į krūmus. Tokia tad pirmoji pažintis su laukine Indonezijos gamta. Šioje saloje dar po to matėme ne vieną drakoną, netgi šalia jų (3 gal 5 metrų atstumu) vaikščiojome ir darėme foto sesijas. Nuostabu: šie driežai - drakonai būna iki 3 metrų ilgio, panašius mes ir matėme. Minta įvairia dvėseliena ir neaišku dar kuo. Išlikę natūroje jie yra tik Rinca saloje ir Komodo rezervate, čia, Indonezijoje. Is viso sieto vyksta čia žmonės, pasižiūrėti į šiuos išlikusius nuo akmens amžiaus drakonus, o mums pirmoji sala ir su drakonais. Neatsidžiaugiame tokia savo sėkme.
Dabar jau stovime užsiinkaravę prie Komodo salos, ryt, vidurdienį bandysim prašokti per šių salų grandinę į Jawos jurą, nes šiandien mūsų bandymas tai padaryti buvo nesėkmingas: potvyniu atoslūgių srovės tarp Jawos jūros ir Indijos vandenyno siekia iki 6 mzg. ir reikia labai tiksliai žinoti jų grafiką. Deja mūsų turimose locijose Lintra sąsiauris, kuriame mes esame, neaprašytas, tik pažymėta, kad geriausiai žino šio sąsiaurio sroves vietiniai žvejai. Taigi, šiandien ir išsiaiškinome su vietiniais: kaip, kada, kokia kryptimi geriausiai kirsti šį sąsiaurį. Na yra toks rusiškas navigacijos būdas "po oprosam mestnyx zitelei", juo vadovaudamiesi ryt ir plauksim.
Linkėjimai visiems
Andrius
RagainėII
Komodo, Indonesia
08°36.36’S; 119°31.48’E;
12 10 utc; 09 spalio 2009"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą