Užpraėjusiais metais į kelionę aplink pasaulį iš Klaipėdos išlaukusios jachtos "Ragainė II" jūrlapiuose - jau europietiški maršrutai. Šiuo metu jachtos kapitonas kintiškis buriuotojas Andrius Varnas ir įgula - jo dukra Rasa bei jos draugas baskas Egoi - plaukia nuo Egipto krantų Kretos link.
Plačiau apie tai - naujausiame A. Varno laiške (kalba netaisyta):
"Sveiki
jūroje kur kas geriau jautiesi, negu nuo kranto biurokratų žabanguose - geležinė, amžiais patikrinta tiesa.
Viso gero Red Sea, Viso gero Suenc kanalui, na, ir didžiausias VISO GERO Egipto pareigūnams, agentams ir locmanams. Siu Egipto „reketyru“ tai tikrai ilgai ilgai nenorėsiu ir matyti, ir nenorėsiu prisiminti.
Suenc yacht klubas, kuriame RagainėII praleido savaitę tvarkydamasi ir laukdama Rasos ir Egoi, yra municipalinis jachtklubas, bet visa tvarka ir pinigus jame tvarko visagaliai agentai. Tik atplaukusias jachtas jie pasitinka ir pasipila reikalavimai mokėti: uostas tiek, muitine tiek, agento mokestis tiek, kanalo praplaukimas tiek ir tiek, na padaro tokį šoką kapitonui. Ką darysi, atplaukei jau iki pat kanalo žiočių - pasirinkimo nėra, reikia mokėti. Įdomiausia - jokių sąskaitų, čekių ar oficialių kainininkų nėra. Yra tik agento žodžiai - mokėk. Visi ir moka. Kuomet man praėjo pirmasis šokas nuo mokėjimų, bandžiau gauti bent kažkokį popierių už mano sumokėtus pinigus: deja, nieko negavau. O agentas pakėlė akis į dangų „Jus manim netikit....“. Tiesa, ateina į jachtą pasieniečiai, kažkokie kanalo pareigūnai ir visi kaip susitarę rodo pirštais į agentą: jam mokėti, jis viską paaiškins.
Atėjo išplaukimo diena ir jau turim paimti nuo kranto su dinghy locmaną, bet mūsų visagalis agentas vėl nelaipina locmano į jachtą, nes pasirodo mes tris valandas per ilgai stovime marinos akvatorijoje (prisirišę prie dviejų bojų) ir už šias tris valandas reikia mokėti, kaip už visą parą. Neišlaikė mano nervai, kokiais tik mokėjau „gražiais“ angliškais žodžiais paaiškinau jam, kas tokie yra Egipto pareigūnai, bet sumokėti už tas tris valandas vis tiek turėjau - nei daug nei mažai 21 USD. Tuomet jau įlaipino mums į jachtą locmaną vardu Hasan ir pajudėjom įžymiuoju Suenc kanalu į šiaurę, link Viduržiemio jūros.
Plaukimas kanalu susideda iš dvieju dalių: iki Ismailia uosto - ten nakvynė, ir iš Ismailia uosto (jau su kitu locmanu) iki port Said, Viduržemio jūroje. Pats plaukimas kanalu tai nykus: kraštovaizdis ištisai smėlio dykumos, jokios žalumos ar kalnų, pasikelti bures draudžiama, tik motoruoti, kanalas iškastas tiesus, kaip strėle, jokių posūkių, tik prie Ismailia nedidelis ežeras. Labai mums keista buvo, kad nėra jokių šliuzų. Vanduo pusę metų lėtai teka iš Red Sea į Viduržemio jūrą, kitą pusę metų - atvirkščiai. Į Ismailia atplaukėm vakare temstant. Čia išlaipinome marinoje agentą, kuris vėl pradėjo reikalauti baksiso. Išskyrėm jam 10 USD, tai labai buvo nepatenkintas, kad tiek mažai, nors visą dieną pramiegojo jachtoje, bet šią sumą locmanams jau buvom sutarę per SSB radijo su visom jachtom). Gavęs tuos nelaimingus 10 USD, nei ačiū nei viso gero nepasakęs, locmanas išvyko atgal į Suencą.
Ismailia marinoje sutikau ukrainietį, prižiūrintį turtingo arabo motorinį laivą. Jis jau 5 metai kaip gyvena siame Ismailia uoste, arabo laive ir ji prižiūri, kartais paplukdo šeimininką. Na, susitiko du buvę „sovdepijos“, tai yra buvusios Tarybų Sąjungos piliečiai - ukrainietis Sasha ir lietuvis Andrius. Aišku vakarą praleidome prie buteliuko, kalbu netruko, vis tik rusiškai dar neužmiršau kalbėti. Na, o anksti ryte, su nemaloniai skaudančia galva, jau su kitu locmanu Ibrahimu pajudėjome link port Said, į Viduržemio jūrą. Ir vėl tiesus kaip strėlė kanalas, smėlio dykumos, praplaukiantys didžiuliai konteinervežiai, tankeriai, keltai, kiti laivai. Pavakaryje pasiekėm port Said, pro uosto vartus jau matėsi Viduržiemio jūra. Išlaipinom locmaną Ibrahimą ir susiradom nedidelę mariną ar prieplauką. Vis tik po plaukimo kanalu norėjosi pasitikrinti senuką Volvo-Penta, nueiti prieš jūrą į dušą ir ramiai išsimiegoti. Bet čia, gi, Egiptas, viskas ne taip paprasta. Iš karto prie Ragainės II prisistatė uostelio kažkokie pareigūnai ir vėl kalbos: norite sustoti vienai nakčiai, turite mokėti uostui, marinai, imigracijai ir dar velnias žino kam. Na, apie 150 USD už naktį. Čia jau mes nusprendėm staigiai - neriam lauk iš to Egipto į jūrą ir ten ramiai pasiilsėsime. Taip taip, jūroje kur kas geriau jautiesi negu kranto biurokratų žabanguose, tai yra geležinė tiesa, ir bet kuris pasaulio jūrininkas tą patvirtins...
Dabar jau antra diena kaip plaukiame Viduržemio jūra link Kretos salos. Vėjai pakolei nuosaikūs ir palankūs. Tiesa, prognozė žada už kelių dienų stiproką vėją į ragus. Teks vėl stormuoti, o taip nesinori po Red Sea audrų, bet čia jau nieko nepakeisi. Svarbu pačiam pasiruošti ir paruošti RagainęII ateinančiam stiprokam NW vėjui...
Geriausi linkėjimai visiems
Užuojauta visiems mano pažįstamiems lenkų buriuotojams, Gdansko Sail Servisui, visiems kelyje sutiktiems lenkams ir visai lenkų Tautai, tragiškai žuvus Jų Prezidentui ir visai lėktuvo įgulai...
Nuoširdi užuojauta
Andrius, Rasa ir Egoi
RagainėII
Viduržiemio jūra, link Kreta"
ve.lt inf., Andriaus VARNO nuotr.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą