Iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaulį jachta "Ragainė II" leidęsis kintiškis buriuotojas Andrius Varnas kartu su savo ekipažu - dukra Rasa ir jos draugu Egoi - toliau tęsia vojažą po Ramųjį vandenyną.
Apie tai - antradienį, birželio 30-ąją, Lietuvą pasiekusiame naujausiame A. Varno laiške (kalba netaisyta):
"Sveiki
Kartais atrodo labai jau paprasta: aplankom vieną salą, po to aplankom kitą salą, po to dar salą ar salyną ar atolą ir taip per Ramųjį. Bet tai yra Ramusis vandenynas, didžiulis, beribis, labai dažnai tikrai ramus, bet kartais ir ne, na o kartais ir žiaurus. Ta pajutom savo kailiu plaukdami iš Palmerstoun‘o salos į Niue, na ir kuomet pamatėm Niue saloje galingo, netikėto Ramiojo vandenyno ciklono suniokotus namus. Bet apie viska paeiliui.
Palikom Palmerstoun‘ą labai jau nenorėdami, bet mus spaudžia kelionės grafikas, be to artėjo stiprūs vėjai, o stovėti užsiinkaravus prie silpnos bojos neapsaugotoje nuo vėjų vietoje prie Palmerstoun‘o salos darėsi nesaugu. Taigi, pakėlėm savo inkarą "Bruce", atsirišom nuo bojos, atsisveikinom su savo kaimynais, P. Afrikos respublikos jachta "Zephyr" ir į Niue, apie 400 j.m. Oro prognozė: vėjas iš S, SE: 20 - 25 mazgų, kartais 30. Na stiprus. Deja, kad taip būtų: jau pirmos dienos vakare pūtė 30 mazgų. Iš pradžių išsikėlėm mažą stakselį 14 m2, grotą su 3 rifais 8 m2, na ir dar "baby" stakselį 10 m2. Smagu, gražu, atrodom kaip šaunus tenderis, bet... vėjas stiprėja. Nuleidžiam baby, nuleidžiam grotą visiškai, liekam tik su stakseliu ir tai lekiam 6 - 7 mzg., kartais virš 8. Jachta lekia, kartais įsiremia į bangą - pilna purslų, ir vanduo šniokščia per falšbortus.
Antros dienos vakare guliu ir mastau: ką čia dar galima padaryt, kad ramiau plauktumėm, labai jau nesinori gulti į dreifą ir pralaukti dreifuojant šį vėją: vis tik spaudžia kelionės grafikas. Na ir Ramusis ne taip baisiai atrodo, kaip atrodytų mūsų Baltija prie 40 mzg. vėjo. Pasitariu dar su Rasa, ir vėl prisisegęs saugos diržą rėplioju į jachtos priekį, nuleidžiu stakselį ir pasikeliu "baby" stakseliuką 10 m2, įremiu jo dar sotini kampą bomu, viską sutvarkau ir parrėplioju į koktpiką. Tokio burių varianto dar nesu išbandęs, bet: greitis sumažėja, dingsta smūgiai, kažkur prapuola purslai. Taip ir atplaukėm į Niue tik su viena maža buryte.
Mūsų sprendimas palikti Palmerstoun buvo teisingas: už poros valandų po mūsų paliko Palmerstoun‘ą ir "Zephyr" - labai jau nesaugu pasidarė ten stovėti. Tad plaukti mums buvo kur kas smagiau ir ramiau, vis pasikalbėdavom su "Zephyr" per savo SSB radijo. Taip ir atplaukėm praktiškai kartu.
Niue sala paliko ir slogų, ir tokį Ramiojo vandenyno vienišos salos įspūdį. Sala nemaža: 12 mylių ilgio ir 8 pločio. Dabartiniu metu gyvena tik 1100 gyventojų. Prieš 5-tą metų dar gyveno virš 6000 gyventojų. Deja: praūžė netikėtas ciklonas, dalį namų, ypač pakrantėje, apgriovė, ekonomika pradėjo šlubuoti ir, iš pradžių jaunimas, na o po to ir dauguma darbingų žmonių patraukė į Naująją Zelandiją. Jiems, gi, nereikia jokių vizų, jokių darbo leidimų, jie turi N.Zelandijos pasus, nes čia yra N.Zelandijos protektoratas, nors ir laikoma nepriklausoma respublika. Na, vos ne kaip LTSR, Sovietų sąjungos sudėtyje.
Sala visiškai priklausoma ir išlaikoma N.Zelandijos. Tvarka stebina, matosi ryški britų imperijos įtaka: žolė net prie apleistų namų, o jų čia begalybė, visuomet nupjauta. Didžiulė bažnyčių įtaka, jų suskaičiavau net trijų rūšių. Labiausiai išplitusi Londono misionierių bendrijos bažnyčia - artimųjų kapai tiesiog prie namų arba kitoje kelio pusėje, negu namas. Rasa labai teisingai pastebėjo: apleistų namų ir kapų sala - nenorėčiau čia gyventi.
Kartu su "Zephyr" įgula išsinuomavom auto (40 N.Zelandijos dolerių) ir turėjom kelionę aplink salą. Gamta įspūdinga, sala ištisai koralinė - jokio smėlio ar lietuviško dirvožemio. Auga, kaip jau įprasta pietų Ramiojo vandenyno salose, palmės, daug papajos medžių, aišku, radau ir bananų. Papildėm jachtos vaisių atsargas papajos vaisiais ir bananais. Deja, citrusinių vaisių nėra: ar nėra dirvožemio, ar klimatas netinkamas - neaišku. Saloje yra net universitetas: South Pacific university. Ko ten moko ir kiek studentų yra tiesiog pritrūko laiko išsiaiškinti. Jokios pramonės ar fermerių saloje nėra. Pagrindinis darbdavys - valstybė ir jos užsakomi darbai: kelių priežiūra, žolės pjovimas, policija, yra net kalėjimas su prižiūrėtojais. Šiuo metu jame keliems mėnesiams, tupi 2 vyriškiai už agresijas prieš žmonas, yra muitinė su "Duty free" parduotuve, yra netgi "international" aerodromas, į kurį vieną kartą per savaitę atskrenda lėktuvas iš N.Zeeland. Na, ir dar visokių valdiškų įstaigų ir darbų. Į salą kartą per du mėnesius atplaukia laivas iš N.Zeeland su provizija, medžiagom, įrankiais, kuru (jis saloje brangus - 2,5 N.Z. dolerių), ir visokiais kitais rakandais.
Vaikščiodami po salos sostinę, Alofi, su dukra kalbėjom: įdomu kaip atrodytu mūsų gimtoji Kintų seniūnija, jeigu būtų nepriklausoma valstybė, remiama ir globojama LT valstybės - panašiai kaip Niue. Po to turėjom ilgai ilgai aiškinti Egoi, kodėl taip smagiai juokiamės...
Per daug neliūdėdami palikom Niue salą ir išplaukėm į Tonga salyną, vienintelę Ramiajame vandenyne karalystę. Atstumas 240 j.m. Šį kartą vėjų prognozė net perdaug rami, gali tekti žemai nusilenkti mūsų senukui, jachtos varikliui Volvo-Penta ir motoruoti...
Linkėjimai visiems
Andrius
RagainėII
Niue - Tonga, Ramusis vandenynas"
ve.lt inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą