SOS
Iki šiol plačiai kalbama tik apie sausros padarinius žemės ūkyje, bet niekur neužsimenama apie nuostolius vandens telkiniuose.
Todėl įvairių žuvininkystės organizacijų atstovai kreipiasi į Respublikos prezidentą Valdą Adamkų prašydami įpareigoti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas nedelsiant parengti žalos dėl stichinių nelaimių įvertinimo ir atlyginimo tvarką, metodinius nurodymus (pirmiausia dėl sausros) bei nuostolių kompensavimo šaltinius.
Jie bando atkreipti dėmesį į tai, kad stichiniai gamtiniai reiškiniai (karščiai, potvyniai, žuvilesių paukščių gausa, speigai), nemažėjantis brakonieriavimas bei ūkinės veiklos plėtojimas (terminalo ir prieplaukų statyba, jūros vartų ir Kuršių marių gilinimas, kenksmingų medžiagų išliejimas), Nemuno deltos upių seklėjimas sukelia neigiamas pasekmes žuvininkystei plėtoti bei organizacijų veiklos ekonominiams rodikliams.
Žuvininkystės organizacijos ir įmonės patiria nuostolių, o žalos atlyginimo ir kompensacijų klausimai sprendžiami labai vangiai - iki šiol nėra sukurtas veiksmingas žalos žuvininkystei atlyginimo ir kompensacijų mechanizmas. Kreipimesi į prezidentą primenama, kad žuvininkystės darbuotojų atlyginimai yra vieni iš mažiausių, t. y. 588 - 667 litai per mėnesį.
Šių metų birželio - rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje vyravo ypač karštas oras. Kritinės vandens gyvūnijai ir augalijai sąlygos (nuolat aukšta vandens temperatūra ir žemas deguonies kiekis vandenyje) sukėlė sunkias pasekmes: smarkiai krito vandens lygis vidaus vandenyse, intensyviau nei bet kada suklestėjo dumbliai, į Kuršių marias gausiau pritvino sūraus Baltijos jūros vandens. Dėl to intensyviau nei kitais metais krito žuvys, ypač jų jaunikliai. Žuvys iš Lietuvai priklausančios Kuršių marių dalies masiškai išmigravo į šaltesnius Rusijos Federacijos Kaliningrado srities marių vandenis. Smarkiai pagausėjo žuvilesių paukščių, kurie dar labiau paveikė žuvų išteklius.
Žvejų organizacijos sugavo žymiai mažiau žuvų, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, padidėjo išlaidos. Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje įmonės birželio ir liepos mėnesiais, palyginti su 2005 metais, sugavo 18 tonų mažiau žuvų. Preliminariais apskaičiavimais, vien tik žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" įmonės dėl sausros patyrė apie 130 tūkstančių litų nuostolių. Manoma, kad valstybinių neišnuomotinų vandens telkinių, kuriais naudojasi visi šalies žvejai mėgėjai ir užsienio turistai, žuvų išteklių nuostoliai gali siekti ne vieną milijoną litų.
"Žaibas" pasirodė laiku
Praėjusį šeštadienį, 9 val., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos katerio "Žaibas" įgula, atlikdama uosto akvatorijos apžiūrą, vandenyje ties Klaipėdos jachtklubu pastebėjo skęstantį žmogų ir jį išgelbėjo. Jeigu laivas nebūtų pasirodęs tinkamoje vietoje ir tinakamu laiku, meškeriotojo nuotykis galėjo liūdnai baigtis.
"Vakarų ekspreso" inf.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą