Šiemet AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) planuoja investuoti apie 50 mln. Lt. Lėšų bus skiriama terminalų plėtrai, krovos technikai, taip pat ir kranams atnaujinti, iškrovimo-pakrovimo technologinei linijai. Daugiausia jų teks jau pradėtam statyti naujam 100 tūkst. t talpos birių trąšų sandėliui, kurį ketinama eksploatuoti jau kitų metų pirmą ketvirtį.
GRIAUS. Po poros metų bus griaunamas senasis Jūrų perkėlos terminalo administracijos pastatas ir statomas naujas.
Naujoje krantinėje - nauji kroviniai
Šiuo metu KLASCO laukia, kol bus baigtas tiesti geležinkelio kelias į 144 krantinę, tiksliau sakant, kol bus padaryta jungtis su jau nutiestu geležinkeliu, kad pagaliau būtų galima pradėti eksploatuoti šią krantinę. Į jos suprastruktūrą KLASCO investavo per 10 mln. Lt.
144 krantinėje iš pradžių bus kraunami suverstiniai kroviniai, t. y. tie, kurie gali būti sandėliuojami tiesiog krantinėje, kuriems nereikia dengtų sandėlių, pavyzdžiui, skalda, briketai. KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža tikina, kad kroviniai iš šiaurinės uosto dalies, kurioje numatoma didžiųjų, t. y. "Postpanamax" tipo, laivų krova, į naują krantinę nebus permetami. Joje bus kraunami iš šalies pritraukti kroviniai. "Šiandien mes jau turime krovinį. Turi atplaukti laivas su 25-30 tūkst. t kroviniu, kuris bus iškrautas ant krantinės. Tik kyla klausimas, kada bus galima jį išvežti geležinkeliu", - sako A. Pauža. Šiemet naujoje krantinėje tikimasi perkrauti apie 300 tūkst. t krovinių, vėliau joje planuojama apdoroti 1-2 mln. t krovinių.
Didins ro-ro krovos pajėgumą
Ro-ro krovinių Jūrų perkėlos terminale kasmet daugėja vidutiniškai apie 5 proc., todėl ateityje KLASCO ketina didinti jų krovos pajėgumą. Jūrų perkėlos terminalas neseniai sulaukė 8 naujų vilkikų ro-ro kroviniams gabenti. Naujos technikos dėka tikimasi efektyviau aptarnauti keltus. Artimiausiu metu šioje perkėloje planuojama pakeisti visą techniką.
Po poros metų ketinama statyti naują administracijos pastatą, o senąjį, kaip ir kai kuriuos kitus senus pastatus, griauti.
Šiuo metu rengiamas Jūrų perkėlos terminalo detalusis planas, o kol jis nepatvirtintas, tol čia dar nieko negalima daryti.
Dabar Jūrų perkėloje diegiama nauja apsaugos sistema.
Dirba trys vilkikai
A. Paužos manymu, projektas įsigyti vilkikus "KLASCO 1" ir "KLASCO 2", pastatytus Sankt Peterburge 2008-2009 metais ir kainavusius apie 35 mln. Lt, buvo sėkmingas. Neatmetama galimybė, jog po kelerių metų bus pradėta galvoti ir apie vilkiko "KLASCO 3" statybą.
Šiuo metu bendrovės laivynas vykdo jam iškeltus uždavinius ir pats save išlaiko. KLASCO beturi tik du minėtus vilkikus, kurių kiekvieno vilkimo galia - 55 tonos. Vilkikai "Semba" ir "Bizonas", kurių su naujais laivais nebuvo galima lyginti, jau parduoti. Dar bendrovė nuomoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vilkiką "Stumbras", tad dirba su trimis vilkikais ir konkuruoja su UAB "Towmar Smit Baltic". Tikimasi, kad ir šiemet KLASCO vilkikai išlaikys tą patį lygį.
Orientyras - pernai metų lygis
KLASCO praėjusiais metais perkrovė 13,4 mln. tonų krovinių, t. y. 47 tūkst. tonų daugiau nei 2011-aisiais. Krovos augimas buvo simbolinis, nes daugiau perkrauta krovinių maždaug tik tiek, kiek paprastai plukdo 1-2 laivai. Tačiau bendrovei pavyko įvykdyti išsikeltą uždavinį - išlaikyti 2011-ųjų krovos lygį. "2012 metai KLASCO buvo didelis psichologinis iššūkis, bet mes išsaugojome savo rinką", - sakė A. Pauža. Ir šiemet KLASCO uždavinys - perkrauti ne mažiau nei 2011-2012 metais. Šiandien apie krovos didinimą dar nedrįstama kalbėti, nes vyksta statybos darbai, krantinės kuri laiką nebus eksploatuojamos.
Neaudituotos KLASCO pajamos iš pagrindinės veiklos pernai siekė apie 170 mln. litų, 2011-aisiais - 164,2 mln. Lt. Pernai bendrovė gavo pelno panašiai kaip ir užpernai - apie 39 mln. Lt.
Šiuo metu KLASCO dirba 700 žmonių. Vidutinis darbuotojų atlyginimas prieš mokesčius, neskaičiuojant bendrovės vadovybės atlyginimų, viršija 4100 litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą