Situacija prasta, bet "Laivininkystė" neskęsta

Praėjusią savaitę žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) šių metų trijų ketvirčių grynieji neaudituoti nuostoliai sudaro 34,7 mln. Lt ir yra 2,2 karto didesni nei pernai per tą patį laikotarpį.

Susisiekimo ministerija valdo 56,6 proc. LJL akcijų. Šių metų rugsėjo pabaigos duomenimis, bendrovėje dirbo 385 darbuotojai, iš jų 337 - laivuose.

Apie LJL susidariusią situaciją kalbėjome su bendrovės valdybos pirmininku, susisiekimo viceministru Arūnu Štaru, klausėme, ar neketinama vėl svarstyti "Laivininkystės" privatizavimo klausimo.

Parinktas naujas vadovas

Viceministras neneigia, kad bendrovės finansinė situacija prasta, tačiau mano, kad jos sieti su privatizavimu nereikėtų. "Jos situacija buvo prasta ir pernai, ir užpernai, bet mes nusprendėme neprivatizuoti tol, kol padėtis nepagerės", - sakė jis.

A. Štaras šiemet pavasarį nemažai vilčių dėjo į naują bendrovės generalinį direktorių, kuris buvo parinktas valdybos organizuoto konkurso būdu, nors jo ir nebuvo neprivalu skelbti. Tikėtasi, kad deramai parinktas naujas vadovas sugebės stabilizuoti LJL padėtį.

Ilgamečiam LJL generaliniam direktoriui Vytautui Vismantui nusprendus pasitraukti iš vadovo posto, šiemet gegužės 24 d. "Laivininkystei" pradėjo vadovauti 46 metų palangiškis Arvydas Bogačionkas.

Beje, šiemet trečią ketvirtį LJL uždirbo 2,8 mln. Lt grynojo pelno, o pernai tuo pat metu buvo patyrusi 5,7 mln. Lt grynųjų nuostolių.

Paklaustas, ar nenusivylė nauja šluota, valdybos pirmininkas atsakė, kad dar anksti vertinti kito vadovo pastangas.

Paprašytas pakomentuoti dabartinę bendrovės situaciją, A. Bogačionkas atsisakė tai padaryti, pareikšdamas nepasitikėjimą šių eilučių autore.

Nei pakarti, nei paleisti

Susisiekimo viceministras atkreipė dėmesį į tai, kad dalis minėtų LJL nuostolių susidarė ir dėl valiutų skirtumo, kitaip sakant, jie yra buhalteriniai popieriniai, tačiau situacijos, žinoma, nepagerina.

Anot valdybos pirmininko, viena iš priežasčių, kodėl bendrovė tebėra tokioje situacijoje, - laivybos rinka po to, kai per ekonominę krizę frachtai buvo kritę tiek, kad kartais labiau apsimokėjo laivą laikyti prie krantinės, nei gabenti juo krovinius, šiuo metu dar nėra atsigavusi tiek, kiek norėtųsi. LJL gaunamos pajamos ir toliau tebėra tik tokios, jog ji iš jų gali tik pragyventi. Negana to, dar atsirado ir papildomų kaštų, būtinų naujų mokėjimų, kuriuos sąlygojo ankstesnės vadovybės priimti sprendimai ir krizės padariniai.

Vienas iš tokių papildomų mokėjimų pavyzdžių - LJL laivo "Deltuva" sulaikymas šiemet balandį Puerto Riko San Chuano uoste. Jis buvo sulaikytas JAV pakrančių apsaugos tarnybos pareigūnams patikrinus ir nustačius, kad laive nesilaikoma kai kurių tarptautinių konvencijų reikalavimų, ir stovėjo 33 dienas.

Jau nekalbant apie dėl "Deltuvos" prastovos patirtus nuostolius, ir tai, kad amerikiečiai nepaleido laivo be didžiulio užstato, šeši jo įgulos nariai iki šiol negrįžo į Lietuvą. Jiems buvo pareikšti įtarimai dėl naftuoto vandens pylimo už borto. A. Štaro teigimu, jie nelaikomi kalėjime, gyvena viešbučiuose, ir jų išlaikymo našta tenka LJL.

Kada bus paleisti šie Lietuvos jūrininkai, viceministras sakė negalįs pasakyti, to reikėtų teirautis Amerikos teismo. "Šiuo klausimu, visiška nežinomybė. Įgulos nariai nei pakarti, nei paleisti", - sakė jis.

Įkeis paskutinius laivus

Didžiausias bendrovės rūpestis šiuo metu - sutarties su banku, idant būtų atidėti kreditų grąžinimo terminai, perrašymas. Šiemet lapkričio 26 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame LJL akcininkų susirinkime nuspręsta pritarti siūlymui AB SEB bankui pirmos eilės įkeitimu įkeisti bendrovei nuosavybės teise priklausančius laivus "Alka" (balansinė vertė - 12,4 mln. Lt) ir "Skalva"(balansinė vertė - 6,9 mln. Lt).

A. Štaro manymu, LJL būtų pajėgi grąžinti paskolą, jeigu bankas sudarytų palankias sąlygas. 2008-aisiais bendrovė paėmė apie 80 mln. Lt paskolą naujiems laivams įsigyti. Pasak valdybos pirmininko, tąkart viskas buvo gerai apskaičiuota ir suplanuota, per kiek laiko paskola būsianti grąžinta, tačiau situacija rinkoje pasisuko labai netikėta linkme ir sujaukė visus planus.

Paklaustas, ką ketinama daryti gerinant bendrovės padėtį kitais metais, viceministras atsakė: "Lauksime ir žiūrėsime, kas darysis rinkoje toliau. Visų pirma reikia sutvarkyti bankinę kreditinę situaciją, kad bendrovės vadovybė galėtų normaliai dirbti. Rengiamės užstatyti dar du laivus, kad bankas sutiktų lėtinti paskolos grąžinimą, kad leistų ją grąžinti dalimis. Jau ruošiamas sutarties projektas. Aš nesakyčiau, kad "Laivininkystė" grimzta į dugną, ji laikosi ant vandens, nors situacija, be abejo, prasta".