Paėjusį penktadienį Klaipėdoje vyko Ekonominės infrastruktūros plėtros komisijos, vadovaujamos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus, posėdis. Jame buvo pristatytos Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvos, t. y. keturi variantai.
Kitas posėdyje svarstytas klausimas buvo AB "Klaipėdos nafta" ir Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo plėtra. Premjeras pasidžiaugė, kad "Klaipėdos naftos" krova per šių metų 5 mėnesius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 1 milijonu tonų. "Aptarėme galimybes, kaip būtų galima plėsti "Klaipėdos naftos" terminalą, kaip didinti jo patrauklumą pritraukiant tiek naujus klientus, tiek sukuriant kokybiškesnę paslaugų sferą dirbant su Baltarusija", - sakė A. Butkevičius.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, vertinant pastarųjų 15 metų krovos tendencijas Lietuvos uoste, jeigu jos nesikeis, apie 2024-2026 metus jis turėtų pranešti pasauliui, kad papildomų krovinių srautų priimti nebegali. Net jeigu uosto krova kasmet didėtų tik 3,5 proc., apie 2028-2030-uosius būtų pasiekta panaši situacija.
"Šiandien neparengus maksimalaus plėtros plano, būtų daroma didelė žala Klaipėdos uostui, kadangi jis yra vienas iš labai svarbių ekonominių valstybės vienetų, vadinasi, ir visai Lietuvos ekonomikai. Todėl būtina turėti maksimalų planą, apimantį tiek išorinio uosto, tiek pietinės jo dalies plėtros variantus. Išorinis uostas sietinas su AB "Klaipėdos nafta", UAB Krovinių terminalo, Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos perspektyvomis. Jos teikia vis daugiau indikacijų, kad išorinio uosto atsiradimas būtų labai svarbus žingsnis", - sakė A. Vaitkus.
Jis mano suprantąs miesto politikus, keliančius klausimą, kiek ir kokio turto būtų paimta išoriniam uostui ir kodėl jis šiandien nepažymėtas planuose. "Jeigu mes nupieštume ką nors šiandien, tai būtų esminė klaida. Koncepcija visų pirma yra tik vizija. Kai ji parengiama, tada renki indikacijas, kas svarbu vienam ar kitam plėtros variantui. Tik surinkęs indikacijas gali pradėti planavimo procedūras.
Miestui labai svarbu privažiuojamieji keliai. Šiuo klausimu reikia tartis su juo, nes tai yra jo jurisdikcijoje esančios teritorijos ir infrastruktūra. Noriu patikinti, kad nereikėtų iš anksto gąsdinti Melnragės gyventojų, kol nėra konkrečių planų. Aš įsivaizduoju, kad galima privažiuojamuosius kelius nutiesti praktiškai nieko nepaimant iš Melnragės, nė vieno pastato. Tokia teorinė galimybė yra. Tačiau, kol neturime viso vaizdo, kas tame uoste galėtų veikti, kokios kompanijos, koks būtų jų veiklos mastas, niekas nieko dar negali pasakyti", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.
Paklaustas, ar ketinama privažiuojamiesiems keliams paimti mišką, A. Vaitkus atsakė: "Ar tai būtų privatus, ar valstybinis turtas, ar miškas, bet kuriuo atveju yra kompensacijos priemonės. Kad ir kokia pasaulio valstybė plėtotų tokio pobūdžio infrastruktūrą, visada tie klausimai sprendžiami. Lietuva ne išimtis."
A. Vaitkus sako suprantąs, kad Klaipėdos miesto meras jautriai reagavo į koncepciją. Liepą Uosto direkcijos atstovai ją pristatys miesto Tarybai.
Premjeras A. Butkevičius mano, kad uosto bendrojo plano koncepcija parengta labai atsakingai ir kruopščiai. "Manau, uosto plėtros koncepcija turėtų būti svarstoma miesto Taryboje ir pristatyta visuomenei. Planas gana ambicingas. Tą koncepciją sudaro 4 dalys. Miesto vadovybė, Taryba turėtų pasirinkti, kuriam variantui pritaria. Kiekvienoje koncepcijoje yra numatyta, kiek maždaug galėtų didėti krovos apimtys. Klaipėdos jūrų uoste krovos apimtys auga sparčiausiai lyginant su kitais Baltijos jūros regione esančiais uostais, kas mus labai džiugina", - sakė premjeras.
Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, minėto pasėdžio metu nespręsta, kurią alternatyvą reikėtų rinktis. "Jos dar nėra pakankamai išanalizuotos, neįvertinti ekonominiai, techniniai, gamtosauginiai dalykai. Kai turėsime kitų institucijų, su kuriomis reikės derinti bendrąjį planą, o jų yra netoli trijų dešimčių, pastabas, kai jos išsakys savo požiūrį, tada galėsime bandyti daryti apibendrinimus. Dabar mes sutarėme, kad turime keturis scenarijus ir reikia toliau dirbti, derinti su Savivaldybės tarybos nariais ir žingsnis po žingsnio artėti prie uosto bendrojo plano pasirinkimo", - sakė susisiekimo ministras.
Paklaustas, ar išorinis uostas yra visuose keturiuose scenarijuose, R. Sinkevičius atsakė: "Taip, visuose variantuose numatomas akvatorijos gilinimas iki 17 metrų."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą