Sunkus pirmųjų Lietuvos jūrininkų kelias į jūrą.

Vakar Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) surengė mokslinę konferenciją "Jūreivystės raida Lietuvoje", skirtą šiemet švenčiamam LJS 80-mečiui. Pasak LJS pirmininko Petro Bekėžos, šiandien Lietuvoje istoriniams dalykams, jūrininkui kaip žmogui, dar skiriama per mažai dėmesio. LJS tikisi, kad Lietuvos žmonės balsuos už stojimą į Europos Sąjungą (ES). Beje, jos jūrininkai jau seniai yra ES - jie dirba įvairių šalių laivuose. Jūrininkai supažindina pasaulį su Lietuva kaip jūrine valstybe.
Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys Vaclovas Stankevičius tokią konferenciją, kuri leidžia apžvelgti nuveiktus darbus ir planuoti ateitį, pavadino dideliu žingsniu į priekį. Pasak jo, Klaipėda yra ir bus Lietuvos jūrininkų sostinė. V. Stankevičiaus manymu, per pastaruosius kelerius metus jūrinis kompleksas labai sustiprėjo. Įsikūrė nemažai asociacijų, kurios daro spaudimą Seimui, Vyriausybei, ir taip aktyvinamas bendras darbas. Susisiekimo sekretoriaus Arvydo Vaitkaus darbas ministerijoje ir jo atvykimas penktadieniais į Klaipėdą, pasak V. Stankevičiaus, gerokai sutrumpino nuotolį tarp Klaipėdos ir Vilniaus. Jis pasidžiaugė Kapitonų klubo veikla, sustiprėjusia LJS, apgynusia ne vieno jūrininko interesus. Pasak Seimo nario, ne viskas Lietuvoje blogai, bet jūriniame sektoriuje dar laukia daugybė darbų.
A. Vaitkus išdėstė Lietuvos Vyriausybės transporto politiką, kuri orientuotą į bendrą ES transporto politiką. Beje, jūrų transportui skiriamas ypatingas dėmesys. Lietuvos Vyriausybė nori didinti laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, skaičių ir tikisi, kad juose dirbs nacionalinės įgulos.
Konferencijoje buvo numatyti skaityti 8 pranešimai, kurie vėliau bus išleisti atskyra knyga. Labai įdomiai apie pirmuosius Lietuvos jūrininkus, kurie trejus metus praktiką atliko Suomijos garlaiviuose ir burlaiviuose, pasakojo buriuotojas Venantas Butkus. Išsiųsti toli nuo tėvynės jie rašė skundus, streikavo. Kai kuriems jų teko žiemoti leduose įšalusiame burlaivyje, kai kurie to neišlaikė, susirgo ir mirė. Iki 1935 metų jiems gauti tolimojo plaukiojimo diplomų nepavyko. Tik 1936 m. iš Klaipėdos uosto išplaukė pirmas lietuviškas garlaivis "Maistas", kuriame 18 įgulos narių buvo lietuviai. 1939 m. užsienyje jūreivystės meno mokėsi 36 žmonės iš Lietuvos. Šiais laikais V. Butkus pasigenda tikros marinistinės literatūros.
Š. m. vasario 19 d. LJS Tarybos sprendimu LJS garbės nario vardai suteikti Juozui Karveliui, Dionyzui Varkaliui, Viliui Pakalniškiui, Romui Tijūnėliui, Aleksandrui Nagiui. Konferencijos metu jiems įteikti LJS garbės nario diplomai.
Išsamiau apie šioje konferencijoje išsakytas mintis skaitykite kituose "Vakarų ekspreso" numeriuose.