Susirūpinta milijardų eurų dalyba žuvininkystei

Pirmadienį Klaipėdoje surengtoje spaudos konferencijoje "Europos žuvininkystės fondas - galimybė skatinti aplinką ir išteklius tausojančią žvejybą" tarptautinių aplinkosaugos organizacijų poziciją išsakė nevyriausybinės žuvininkystės organizacijos "The Fisheries Secretariat", kurios būstinė yra Stokholme (Švedija), atstovas Christianas Tsangarides. Apie tai, kam Lietuva turėtų panaudoti jai skirtus pinigus, kalbėjo jūrinės žuvininkystės mokslų daktaras Šarūnas Toliušis, šalies žvejų bėdas priminė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Neteisinga remti verslą

Pasak Ch. Tsangarides, apie 90 proc. ES didžiųjų arba plėšriųjų žuvų (didžiųjų menkių) išteklių jau išnyko, apie 40 proc. išteklių, apie kurių būklę turime užtektinai duomenų, yra naudojami viršijant saugaus naudojimo limitą, o apie pusė ES žuvų išteklių būklė yra ištirta nepakankamai, t. y. neatliekamas moksliniais faktais paremtas ES verslinių žuvų kiekio monitoringas. Jis labai stebėjosi, kad pastaruoju metu nuspręsta dar labiau sumažinti žuvų monitoringui skiriamas lėšas. "The Fisheries Secretariat" atstovo manymu, skirstant lėšas pirmenybė turėtų būti teikiama patikimų duomenų rinkimui.

Lietuvos mokslininko Š. Toliušio teigimu, jau 7 metus vykdoma specializuota duomenų Baltijos jūroje rinkimo programa yra gera ir nieko jai netrūksta, o Viduržiemio jūroje duomenys absoliučiai nerenkami.

Ch. Tsangarides teigimu, prieš dalinant ES pinigus turėtų būti sudėti tam tikri saugikliai, kad paramą gautų tik tie, kurie laikosi nustatytų taisyklių. Anot svečio, šiuo metu šis principas yra pažeidžiamas ir einama perdėto liberalizmo linkme paramą skiriant ir tiems, kurie taisyklių nesilaiko.

"The Fisheries Secretariat" atstovai norėtų, kad 6,5 milijardo eurų būtų išdalinti tarsi atsilyginimas tiems žvejams, kurie laikosi taisyklių, kurie rūpinasi žuvų ištekliais. Be to, jie mano, kad fondas turėtų labiau orientuotis į mažus žvejus. Anot jų, remti žvejus, kad jie galėtų pirkti galingesnius variklius ir didesnius laivus, yra neteisinga, privatus verslo rėmimas iškraipo laisvąją rinką ir nėra pateisinamas.

"Skirstant Europos žuvininkystės fondo paramą svarbu, kad ES mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleisti tikslingai ir didžiausią paramą gautų aplinką ir išteklius tausojantys žvejai ir neskatintų toliau žuvų išteklių mažėjimo", - sakė Ch. Tsangarides.

Dvi pagrindinės problemos

Lietuvos mokslininko Š. Toliušio manymu, naujos ES lėšos 2014-2020 metams galėtų būti skirstomos kitokiu principu. Šiandien Baltijos jūroje jis įžvelgia dvi problemas. Nuo senų laikų buvo laikomasi principo, kad Baltijos jūroje sugautos žuvys turi būti naudojamos žmonių maistui, o ne miltų gamybai. Anot jo, viena Lietuvos bendrovė, gaudanti šprotus ir strimeles, 90 proc. savo sugautų žuvų išveža į Daniją, kur iš jų gaminami miltai, o Lietuvos valdžios institucijos šią įmonę kaip tik remia. Pasak A. Bargailos, dėl Lietuvos valdžios bandymų monopolizuoti šprotų žvejybą teisybės žada ieškoti teismuose.

Kitas dalykas - kuo daugiau šviežių žuvų turėtų būti pristatoma į krantą, kad jas galėtų valgyti žmonės. Lietuvoje negaminama nei šprotų, nei strimelių produkcija. Šalis rūkytų strimelių atsiveža iš Latvijos, iš Estijos. Mokslininko manymu, Lietuvai reikėtų remti būtent šitą pramonę. Tai pigesnės žuvys ir jų daugiau galėtų nusipirkti šalies gyventojai. Dabar parduotuvės užverstos žuvimis iš užsienio šalių, kurios neįperkamos netgi vidutines pajamas gaunančiam Lietuvos piliečiui.

Pasak Š. Toliušio, turint omenyje tinkamą pinigų panaudojimą, reikėtų remti priekrantės žvejus sukuriant jiems reikalingą infrastruktūrą, pavyzdžiui, įrengti kuo daugiau rūkyklų.

Žuvys išmetamos kaip netinkamos

Š. Toliušio teigimu, apie 30 proc. Baltijos jūroje sugautų žuvų išmetamos kaip netinkamos. Pavyzdžiui, jeigu pakliuvo maža menkė, nesiekianti 36 cm, žvejys neturi teisės jos laikyti ant denio, tad meta ją už borto. Į šią problemą jau atkreiptas dėmesys ir žadama uždrausti taip daryti 2015-aisiais. Tačiau, mokslininko teigimu, nenuspręsta, o ką žvejys turės daryti su tomis žuvimis, kurios turėtų būti išmetamos.

Išmetamas žuvis žvejai galės atvežti į krantą ir atiduoti veltui utilizavimui. Gal jos bus pristatomos į senelių prieglaudas, į kalėjimus, gal gyvuliams šerti. Jeigu išmetamos žuvys bus įtrauktos į žvejų kvotas ir jie iš jų negaus jokio pelno, ieškos įvairių būdų, kad jų būtų kuo mažiau atvežta į krantą.

Kita problema - Baltijos jūroje žvejoti turėtų tik laivai, kurių variklių galingumas yra apie 300 AJ. Dabar tokio reikalavimo nebesilaikoma - švedai, danai jau žvejoja laivais, kurių variklių galingumas - ir 1000, ir 1200 AJ. "Tai reiškia, kad didesni laivai daugiau sugauna ir daugiau išmeta tų žuvų, kurios dar turi užaugti", - sakė Š. Toliušis.

Lietuva liko už borto

Pasak Š. Toliušio, per pastaruosius 5 metus Lietuvos žuvininkystė vystoma nesuprantama linkme. Esą tiek Žuvininkystės departamentas, tiek Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neatlieka savo funkcijų. Nors Lietuvos žuvininkystei buvo skiriama nemažai lėšų, jos žvejai yra nuskriausti ir jiems nesudarytos tinkamos sąlygos.

Lietuvos Baltijos jūros žvejybos laivynas yra visiškai senas. Mokslininkas nesutinka su tarptautinių aplinkosaugos organizacijų nuomone, kad negalima remti privataus verslo. Mat prieš Lietuvai įstojant į ES, daugelis jos valstybių, pavyzdžiui, Ispanija, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, savo laivynus atnaujino būtent ES lėšomis. Pakeitus ES pinigų naudojimo taisykles, Lietuva liko už borto. Todėl, Š. Toliušio manymu, šios šalies žvejai turėtų turėti galimybę pasinaudoti ES pinigais savo laivynams atnaujinti.

Jau ne pirmi metai, kai Lietuvos žvejai nesugauna ne tik menkių, bet ir šprotų bei strimelių tiek, kiek jai yra skirta kvotų. Pasak Š. Toliušio, tai reiškia, kad šalies laivynas jau pasiekė kritinę ribą, kad jo jau daugiau mažinti negalima. Todėl Žuvininkystės departamento ir Žuvininkystės tarnybos darbuotojai turi gerai pagalvoti, kaip tinkamai panaudoti ES pinigus, kad naudą pajustų ir vartotojas, ir žvejys.

A. Bargaila piktinosi, kad Lietuvos valdžiai mokslininkai nereikalingi, kad Š. Toliušis buvo atleistas iš darbo. Š. Toliušis ėjo Žuvininkystės tyrimų laboratorijos direktoriaus pareigas. Reorganizacijos metu šios laboratorijos nebeliko, bet Žuvininkystės tarnyba turi Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyrių, tačiau jame minėtas asmuo nedirba.

A. Bargaila atkreipė svečio dėmesį į tai, kad Lietuvos vadovai nėra specialistai. Jis tvirtino, kad šalis neteks laivyno ir jos žvejai žiūrės, kaip Lietuvos pakrantėse žvejoja užsieniečiai. Jo manymu, ES žvejams sudaromos nevienodos sąlygos. Lietuvos laivai - dar iš sovietinių laikų, jiems apie 40 metų amžiaus, juos būtina modernizuoti. Lietuva jau pakankamai sumažino savo žvejybos laivyno pajėgumą - anksčiau turėjusi 67 laivus, dabar jų beturi tik šiek tiek daugiau kaip 20.

Ir vis dėlto Ch. Tsangarides nebuvo įtikintas, kad Lietuvai turi būti taikoma kokia nors kita, o ne bendra schema. Jis liko prie savo nuomonės.