Ar verta dalyvauti tarptautinėse žmonių gelbėjimo jūroje pratybose, deginti laivų kurą, jeigu jose nepavyksta pasitreniruoti? Sakykime, dėl painaus scenarijaus ar kitų priežasčių visus manekenus jūroje surenka vienas laivas. Šiemet gegužės mėnesį tokiose pratybose Baltijos jūroje nedalyvavo nė vienas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės laivas.
Rinktinės Kopgalio užkardos vadas Jonas Miliūnas paaiškino, kad pasieniečių planai dėl dalyvavimo įvairiose pratybose tvirtinamai metų pradžioje. Apie tas pratybas iš anksto nebuvę pranešta, tad pasieniečiai negalėjo deginti 7 tonas kuro neturėdami vadovybės palaiminimo. Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas Algimantas Valiukėnas patikino, kad faksu pranešimai apie pratybas buvo išsiuntinėti visiems.
Apie tai kalbėta Lietuvos saugios laivybos administracijoje vykusiame tarptautinių žmonių paieškos ir gelbėjimo pratybų "Cooperative Baltic Eye 2003" aptarime. Jame atkreiptas dėmesys į ryšio ir finansavimo problemas. Šios pratybos reikalauja nemažai išlaidų, tad vyksta kas dvejus metus. Tačiau jau kalbama apie tai, kad jos turėtų vykti kasmet, nes per per tiek laiko daug kas užmirštama. Beje, šiemet pirmą kartą "Cooperative Baltic Eye 2003", kurios vyko pagal tris scenarijus įvairiose Baltijos jūros vietose, vadovavo Lietuvos aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras Vilniuje. Lietuvos sostinėje vyko ir pratybų planavimo konferencijos. Trys NATO majorai lakūnai stebėjo jas būdami Vilniuje.
Pratyboms, kuriose dalyvavo Lietuvos gelbėtojų pajėgos, vadovavo Rygoje esantis jūrų paieškos ir gelbėjimo centras. Jūroje ieškota katastrofą patyrusio lėktuvo ir 4 jo keleivių. Pratybų vadovu vietoje buvo paskirtas Latvijos pakrančių apsaugos laivas "Astra". Jis ir susirinko visus manekenus. Sakoma, jog latviai jau trečią kartą patys išmėto manekenus, patys ir susirenka. Aptriant pratybas pateiktas siūlymas, jog tai turėtų daryti laivas ar sraigtasparnis, nedalyvaujantys pratybose.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai" atplaukė į paieškos rajoną, kai pratybos ėjo į pabaigą. Beje, jis neturėjo ryšio su Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniu centru, tačiau GMDSS operatorius apie tai nepranešė centrui.
Dabar laivai turi GMDSS ryšio sistemas, juose nebeliko radistų. Amerikiečiai pirmieji pradėjo kalbėti apie radistų nereikalingumą laivuose, tačiau, atrodo, kad tai nėra itin gera ir visiems tinkama praktika.
Ne tik "Šakių" kapitonas Vygantas Naujokas, bet ir pratybose dalyvavusio Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinio laivo "Dzūkas" vadas Giedrius Auksorius sakė, jog pratybų scenarijus buvęs painus. Kadangi "Dzūkas" yra pakankamai greitas laivas, jam nekilo problemų pasiekti nurodytą vietą. Beje, nei Rygos centras, nei "Dzūkas" vienas kito negirdėjo. Laivas negirdėjo netgi pratybų pradžios paskelbimo. Lietuvos koordinacinio centro komandas "Dzūkas" perduodavo "Šakiams".
Reikia pasakyti, kad Lietuvos koordinacinio centro ryšio įranga yra jau moraliai pasenusi: naudojamasi reline linija. Koordinacinio centro viršininko pavaduotojo Viliaus Kauniečio teigimu, šią problemą ketinama spręsti pasitelkiant į pagalbą kariškius. Beje, koordinacinis centras Rygą girdėjo kuo puikiausiai.
Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgula iki paskutinės minutės neturėjo užduoties. Plaustą ir manekenus jūroje jis surado greitai. Tačiau manekenai buvo labai lengvi, tad sraigtasparnis juos nupūtė apie 50 m į šoną. Mi-8 įgulos gelbėtojas prisikabino manekeną. Tačiau latvių laivas palindo po sraigtasparniu, tad teko atkabinti gelbėtoją ir palikti jūroje su manekenu. Laivas "Astra" paėmė ir manekeną, ir Mi-8 gelbėtoją.
Sraigtasparnio Mi-8 vado Gintauto Griauzdės teigimu, blogai, kad nebuvo informacijos apie vėjo kryptį, trūko dūminių šaškių, gelbėtojas jūroje neturėjo ryšio. Lakūno manymu, sraigtasparnio įgulos turėtų dažniau treniruotis su laivais, turėti informacijos apie jų dažnius, jų terminologiją, sutrumpinimus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininkas Arvydas Narmontas, dalyvavęs daugelyje tarptautinių pratybų, teigia, jog visose jose iškyla pagrindinė problema - ryšio tobulinimas. Dažniausiai pratybų aptarimuose minimos pagrindinės klaidos yra ne anglų kalbos barjeras, o ryšio klaidos. Pasak jo, pratybose dalyvauja įvairios šalys, turinčios įvairias ryšio sistemas, ir visas jas unifikuoti yra neįmanoma. A. Narmonto manymu, tai kad latviai išgaudė visus manekenus - ne problema. Kiekvienas dalyvavimas pratybose duoda didžiulę naudą - kaupiama patirtis. Priešingu atveju būtų grįžtama į pradinį tašką, nebūtų tobulėjama.
Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centro viršininko Romualdo Račkausko teigimu, pratybų scenarijai pastaruoju metu vis labiau artinami prie realių sąlygų. Sakykime, trukdo rūkas, neskrenda sraigtasparniai, plaukia tik laivai. Pasak R. Račkausko, ir pagal kitus scenarijus vykusiose pratybose, kuriose lietuviai nedalyvavo, neapsieita be ryšio problemų. Be to, ne visi pratybų dalyviai turėjo karininką ryšiams su aviacija.
A. Narmonto manymu, nors Lietuva neturi didelės jūrų pakrantės, tačiau žmonių gelbėjimui galėtų būti skiriamas kur kas didesnis dėmesys kaip tai daroma Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iki šiol Lietuvoje nėra tokio gelbėtojų telefono numerio, kokį turi policininkai, medikai, gaisrininkai. Be to, nėra įteisintas ir paties gelbėtojo statusas. A. Valiukėno manymu, gerai kad analizuojamos per pratybas išryškėjusios klaidos, nes kartą padaręs klaidą, ją ją žmogus dažnai atsimeni visą gyvenimą.
Visi dalyvavusieji pratybų aptarime pritarė nuomonei, kad reikėtų kuo daugiau treniruotis savo vandenyse, pageidauta, kad Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras organizuotų kuo daugiau pratybų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą