Svarstoma galimybė privatizuoti žuvų aukcioną

Svarstoma galimybė privatizuoti žuvų aukcioną

Prasidėjus kalboms apie neva galimą UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono, kuris 100 proc. priklauso Žemės ūkio ministerijai, bankrotą, susidariusią situaciją pakomentuoti paprašėme žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės.

Kiek pagrįsti gandai apie žuvų aukciono Klaipėdoje bankrotą?

UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono finansiniai rodikliai nuo 2012 metų prastėjo dėl kritusių menkių - pagrindinių per aukcioną parduodamų žuvų - kainų, stipriai sumažėjus šių žuvų sugavimui ir iškrovimui Klaipėdos uoste. Bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, tad atsirado skolų žvejams už nupirktas žuvis bei kitų įsiskolinimų.

PIRMININKĖ. Žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė - UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdybos pirmininkė. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Atsižvelgiant į pablogėjusią situaciją rinkoje jau nuo 2013 metų buvo svarstomos galimybės ir perspektyvos bendrovei užsiimti ir kitomis veiklomis, ne vien žuvų aukciono organizavimu ir tarpininkavimu. Dar buvusio žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko vadovaujama Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdyba 2014 metų pradžioje priėmė sprendimą investuoti į žuvų perdirbimo cecho įrengimą. Šis projektas ir buvo įgyvendintas 2014-2015 metais. Tačiau dėl per ilgus metus susikaupusių skolų ir šiuo metu situacija yra sudėtinga.

Ar Klaipėdos žuvų aukcionas šiemet dirba nuostolingai?

Šiemet yra pirmi metai, kai įmonė pradėjo žuvų perdirbimo veiklą po investicinio projekto įgyvendinimo. Dar yra likę senų skolų, todėl tam, kad pradėtų dirbti pelningai, bendrovei reikia daugiau laiko.

Kokių priemonių ketina imtis ministerija, kad žuvų aukcionas nebankrutuotų?

Tikimės, kad bendrovės vadovas Artūras Sabaliauskas artimiausiu metu susitars su finansinėmis institucijomis ir bendrovę pasieks grynųjų pinigų injekcija, kas leis įsigyti žuvų pakavimo aparatą ir pradėti vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Pagrindinė problema - apyvartinių lėšų trūkumas ir dėl to iškylantys sunkumai įsigyjant žaliavų, nes realizacijos sutartis įmonė yra sudariusi, belieka jas įgyvendinti.

Iš kur žuvų aukcionas galėtų gauti apyvartinių lėšų?

Pažymėtina, kad šiandien investavimo atžvilgiu valstybės rankos yra surištos. Žemės ūkio ministerija negali veikti kaip paprastas akcininkas ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą padengti nuostolių įnašais, atstatant įstatinio ir nuosavo kapitalo teigiamą santykį bei svarbiausia - suteikiant bendrovei galimybę atsikvėpti, atsiskaityti su tiekėjais ir apsirūpinti žaliava. Žemės ūkio ministerija privalo veikti pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą ir pasiūlyti Vyriausybei priimti sprendimą investuoti į bendrovę. Tačiau investavimas turi būti pagrįstas ekonomiškai ir socialiai. Šiuo metu bendrovė rengia naujo laikotarpio strategiją. Parengus strategiją ir valdybai ją aprobavus, Žemės ūkio ministerijoje bus priimti sprendimai dėl tolesnės šios bendrovės veiklos perspektyvos.

Ar nemanote, kad žuvų aukcionui modernizuoti buvo veltui išleisti pinigai?

Nemanome, nes veiklos įvairinimas tikrai gali išgelbėti bendrovę, geros kokybės žuvų paklausa Lietuvoje yra didelė. Tačiau tam reikia laiko ir apyvartinių lėšų.

Kokią išeitį žuvų aukcionui iš susidariusios padėties numato Žemės ūkio ministerija?

Pažymėtina, kad Žemės ūkio ministerija ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdyba nuolat analizuoja bendrovės būklę ir sprendžia dėl tolesnių bendrovės veiklos perspektyvų. Neatmetama galimybė artimiausiu metu kreiptis į Vyriausybę dėl galimybės investuoti į bendrovę, atstatant nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį, ir taip pdengti apyvartinių lėšų trūkumą. Taip pat šiuo metu svarstoma dalinio ar visiško bendrovės privatizavimo galimybė, numatant privačiam investuotojui sąlygas investuoti į bendrovę ir priimti bendrovės įsipareigojimus.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono valdybos posėdyje buvo priimtas protokolinis sprendimas leisti aukcionui išnuomoti ledo generatorių ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, organizuojant viešą konkursą, nes Žemės ūkio ministerija negali skirti lėšų ledo generatoriaus remontui.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pasiruošęs užtikrinti žvejybos įmonėms ledo tiekimą žvejybos sezono metu, todėl ragino žvejybos įmones kreiptis tiesiogiai į jį ir sudaryti sutartis dėl ledo tiekimo. Aukciono siūloma 1 tonos ledo kaina - 40 eurų plius PVM. Į kainą įskaičiuotas ledas, jo sandėliavimas, jo pristatymas prie laivo aukciono valdomoje žemės sklypo teritorijoje.

Kas trukdo realizuoti gražią žuvų aukciono idėją - mokyklas, vaikų darželius, ligonines maitinti šviežiomis žuvimis, o ne šaldytomis iš kažkur atgabentomis jūrinėmis lydekomis?

Mokyklos, ligoninės, ikimokyklinio ugdymo įstaigos dažniausiai perka šaldytas arba atšildytas žuvis. Šaldymo ir atšildymo blogybė ta, jog atšildymo metu žuvys su vandeniu netenka labai daug maistingųjų medžiagų, nes žuvies struktūroje yra 80 proc. vandens. Taip iš atšildytų žuvų dingsta skonis, kvapas, elastingumas, o tam, kad jos būtų patrauklios pirkėjams, skonis, kvapas gali būti grąžinami cheminėmis priemonėmis.

Daugeliui organizacijų trūksta žinių ir patirties formuojant maisto produktų pirkimo technines specifikacijas, taip pat prie neteisingos praktikos formavimo yra prisidėję šaldytų produktų pardavėjai, propaguodami vaikų maitinimui ydingas technines specifikacijas.

Ar galėtumėte paneigti kalbas, esą Lietuva virsta pasaulio perpakuotų šaldytų žuvų su pasibaigusiais galiojimo terminais sąvartynu? Ar įmanoma ką nors reguliuoti šioje srityje?

Maisto produktų kokybę ir saugumą kontroliuoja ir ūkio subjektus, užsiimančius maisto tvarkymu, tikrina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Žemės ūkio ministerija neturi informacijos, kad Lietuvos rinkoje yra parduodamos žuvys, kurių galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl raštu kreipėsi į minėtą tarnybą, siekdama atkreipti dėmesį į jūsų iškeltą klausimą, ir paprašė pateikti informaciją ministerijai apie nustatytus tokio pobūdžio pažeidimus.

Ar Žemės ūkio ministerija kreipėsi į kitas ministerijas, pavyzdžiui, Sveikatos, Švietimo ir mokslo, kad šios peržiūrėtų savo viešųjų pirkimų reikalavimus, draudžiančius pirkti šviežias žuvis ir reikalaujančius pirkti tik iš tų, kurie pasiūlo mažiausią kainą?

Viešųjų pirkimų reikalavimų, draudžiančių pirkti šviežias žuvis, tikrai nėra. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija rengia rekomendacijas dėl techninių specifikacijų perkant maisto produktus vaikams. Bus siekiama, kad perkančiosios organizacijos vaikų maitinimo srityje teiktų prioritetą šviežioms žuvims, o ne atšildytoms. Tikimės, kad Lietuvos rinkoje galės lengviau realizuoti savo produkciją vietos žuvininkystės įmonės.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder