Toks klausimas buvo keliamas šeštadienį vykusiame Šventosios valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo viceministras Arūnas Štaras. Posėdžio metu iš klausyta ataskaitą apie ispanų atliktą Šventosios valstybinio jūrų uosto atstatymo galimybių studiją. Taryba iš esmės pritarė tam, kad būtų pasirinktas studijos vadinamasis 2B variantas.
Jis numato uoste beveik 500 laivų stovėjimo vietų. Uosto atstatymo darbai kainuotų apie 53 mln. eurų. Didžioji dalis šio projekto turėtų būti finansuojama iš ES fondų, būdų kaip pritraukti privačias lėšas, kol kas nenumatoma.
A. Štaro teigimu, vis dėlto pasirinktas ne pats pigiausias ir pats mažiausias variantas. Jis spaudos konferencijoje šeštadienį teigė, kad ispanų studijoje yra problemų, kurios jau dabar matomos plika akimi. Buriuotojai priekaištavo, kad Šventosios uoste per daug numatyta vietų mažesniems laiveliams, o 10-15 m ilgio jachtoms ir didiesiems kateriams būsią per mažai vietos, į šį uostą negalės atplaukti reprezentaciniai užsienio valstybių laivai – jie paprasčiausiai netilps.
Pasak E. Gentvilo, prieplaukos bus mobilios, tai jas bus galima pritaikyti ir didesniems, ir mažesniems laivams. Viceministro teigimu, būtų galima planuoti ir kur kas didesnį Šventosios uostą, kuris talpintų apie 800 laivų, tačiau jis ir kainuotų beveik dukart brangiau. Į plėtojimo tarybos posėdyje išsakytas pastabas bus atsižvelgta atliekant kitus darbus. Šiuo metu atliekamas Šventosios uosto poveikio aplinkai vertinimas, kartografavimo darbai. Netrukus bus pradėtas rengti detalusis planas, paskui bus pradėti projektavimo darbai, rengiamas techninis projektas.
Tikimasi, kad konkretūs statybos darbai bus pradėti 2013 metų pradžioje. Posėdyje iškeltas klausimas, iš kokių lėšų išsilaikytų Šventosios uostas, jeigu jis netyčia atsirastų? Vis dėlto tai bus tik per sezoną dirbantis uostas, nes pramoginiai laivai žiemą neplaukios. Tiesa, čia numatytos vietos ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujantiems laivams, ir žvejų laivams, bet žiemą uostas bus gerokai apmiręs. Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas sako, kad Šventosios uostas gali generuoti pinigus iš laivų stovėjimo vasarą, žiemą iš jachtų laikymo ant kranto, iš mokymo buriuoti, iš varžybų rengimo, be to, reikės jachtas remontuoti, prižiūrėti.
Mero manymu, ateityje padėti išsilaikyti valstybiniam uostui galėtų ir privatus kapitalas. Kol nėra įsteigta atskira Šventosios valstybinio jūrų uosto direkcija , visas jos funkcijas pavesta vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Suprantama ji įpareigota skirti savo lėšų paruošiamiesiems Šventosios uosto atstatymo darbams.
Pasak E. Gentvilo, Uosto direkcija kaip valstybės įmonė turi vykdyti Vyriausybės užduotį ir investuoti savo lėšų į Šventosios uosto pastatymą. Šventosios uosto plėtojimo taryba įpareigojo Klaipėdos uosto direkciją atlikti skaičiavimus, kokia turėtų būti Šventosios uosto direkcija. E. Gentvilo manymu, joje atsirastų apie 30-40 etatų. Anot jo, jeigu Šventosios uostą valdytų viena Klaipėdos uosto direkcija, etatų reikėtų kur kas mažiau , ir administravimo išlaidos būtų kur kas mažesnės. Pasak Klaipėdos uosto vadovo, juk nepasakysi Šventosios uosto kapitonui, kad jis turės 20 kartų mažiau darbo, todėl jam bus mokama ir atitinkamai mažesnė alga.
"Nenorėčiau, kad nusistatymas prieš antros direkcijos steigimą būtų suprastas kaip Klaipėdos uosto noras valdyti Šventosios uostą. Norėčiau, kad būtu apanalizuojama ar įstatymo nuostata – įkurti Šventosios valstybinio jūrų uosto direkciją - yra racionali“, - sakė E. Gentvilas. Pasak V. Stalmoko, prieš kelerius metus buvo kalbama, kad Šventosios uostas turėtų būti tik municipalinis,todėl jo atstatymo idėja ir buvo apmirusi. Iš kur savivaldybė galėtų gauti tiek pinigų? Pasak jo, Palangos savivaldybė nepajėgi įrengti Šventosios uosto. Paklaustas, ar jau išspręstos visos Šventosios uosto problemos, iškilusios dėl nesutarimų su poilsio baze "Energetikas", V. Stelmokas atsakė: "Energetikas" reikalavo, kad nebūtų daromas bendrasis planas. Teismas priėmė sprendimą, kad negalima lįsti į "Energetiko" teritoriją, bet leido rengti visą bendrąjį Palangos planą. Mes jį parengėme ir patvirtinome. „Energetikas“ vėl nerimsta, bandysime su juo kalbėtis. Juk dėl vieno "Energetiko" interesų mes negalime aukoti viso Palangos miesto interesų."
Rašyti komentarą