"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad visuomenės veikėjas Dionyzas Varkalis, sovietmečiu 5 metus su galinga žemsiurbe bandęs valyti Šventosios uosto įplauką, tikina, kad tai yra prieškario Lietuvoje pastatytas žvejų laivas. Anot jo, jis yra vienas iš 12 prieš Antrąjį pasaulinį karą Šventojoje pastatytų ąžuolinių žvejybos laivų, skirtų gyvoms žuvims iš jūros gabenti. Jų triumuose buvo pragręžtos skylės, kad cirkuliuotų vanduo.
Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus muziejininko ir istoriko Romualdas Adomavičius manymu, jeigu tai iš tikrųjų yra būtent to laivo liekanos, jos būtų vertingos istoriniu požiūriu, nes tokių laivų nėra išlikusių.
"Mes apie tą laivą nedaug ką žinome. Nepaisant to, manome, kad tas objektas turi vertę. Galbūt būtų tikslinga jį iškelti ir eksponuoti pačioje Šventojoje ant krantinės", - sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Paveldosaugininkai šiuo metu stengiasi surinkti kuo daugiau istorinės medžiagos, kad nebūtų vargstama dėl kokio nors menkaverčio objekto. Kol kas Šventosios uostas istorinių reliktų ne tiek daug ir turi, tik molus. Paveldosaugininkai tikėjosi, kad gilinimo metu galbūt bus rasta kokių nors reliktų, tačiau buvo aptikti tik iš Antrojo pasaulinio karo likę sprogmenys. Tiesa, uosto prieigose, t. y. jūros dalyje, yra nemažai nuskendusių medinių laivų, kurie buvo pastatyti XVII-XVIII a.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorė Šventosios uostui Airida Čėsnienė sakė, kad direkcija vadovaujasi 2009 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto parengta Kultūros paveldo ataskaita, kurios autorius - leidimą povandeniams žvalgomiesiems darbams turintis profesorius Vladas Žulkus. Uosto direkcijos užsakymu buvo atlikti kultūros paveldo tyrimai. Povandeniniai žvalgomieji tyrimai - viena iš poveikio aplinkai vertinimo privalomųjų dalių.
Minėtos ataskaitos išvadose rašoma, kad paveldosaugos aspektu vertingas yra tik vienas laivas, esantis už Šventosios uosto akvatorijos, t. y. uosto prieigose. Atlikti darbus jo zonoje, judinti dugną būtų galima tik esant archeologo priežiūrai.
Tiesa, aprašomojoje ataskaitos dalyje minimas ir ketvirtas laivas, nuskendęs prie dabartinio Šventosios uosto betoninės rytinės krantinės. Jo liekanos yra labai nedideliame gylyje ir prieš 15 metų jos dar kyšojo virš vandens. Atrodo, jog tai yra medinio žvejų kuterio liekanos. Tačiau, kad dėl jo reikėtų atlikti archeologinius tyrimus, neparašyta.
A. Čėsnienės teigimu, į praėjusio sezono darbų Šventosios uoste zoną tos laivo liekanos nepateko. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šiemet daugiau gilinimo darbų nebebus atliekama, jie bus pradėti tik kitų metų pavasarį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą