Krovinį turintis laivas nugrimzta ir vandenyje laikosi stabiliai. Kai krovinys iškraunamas, tam, kad laivas neapvirstų, į jį pripumpuojama vandens. Balastiniai vandenys nebūna užteršti naftos produktų likučiais ar kitais kokiais nors teršalais, tai yra paprastas vanduo laivo stovumui užtikrinti. Todėl ji buvo galima drąsiai pilti uosto akvatorijoje.
Tarptautinė konvencija dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo priimta 2004 metais, tačiau iki šiol ji dar nėra įsigaliojusi, nes jos dar neratifikavo tiek valstybių, kiek reikalaujama, kad ji įsigaliotų. Lietuva iki šiol nebuvo reglamentavusi konkrečios balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo praktikos ir taip pat nėra ratifikavusi minėtos konvencijos.
Pasak Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, jau iki tol, kol ši konvencija buvo priimta, pasaulio šalys labai ilgai derėjosi. Dalykas tas, kad ateityje laivų savininkams neužteks tik vykdyti reikalavimą keisti balastinius vandenis, reikės aprūpinti laivą ir tam tikra įranga, kuri yra labai brangi. Kadangi šios konvencijos reikalavimų vykdymas gali pareikalauti gana didelių išlaidų, šalys neskuba jos ratifikuoti.
LSLA Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, visos Europos Sąjungos šalys skatinamos kuo greičiau ratifikuoti šią konvenciją.
Lietuva jau žengė pirmą žingsnį šio dokumento ratifikavimo link. "Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Lietuvos aplinkos, susisiekimo ir sveikatos apsaugos ministrai patvirtino specialias priemones, skirtas laivų balastiniams vandenims kontroliuoti, kurios įsigalios nuo kitų metų gegužės 1 dieną.
Kontrolę pavesta vykdyti Lietuvos saugios laivybos administracijai, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui.
Gali pakenkti net ekonomikai
Konvencija buvo priimta todėl, kad mokslininkai pastebėjo, jog įvairiuose vandenyse atsiranda gyvų organizmų, visiškai nebūdingų vienam ar kitam regionui. Mokslininkai daro išvadą, kad juos atplukdo laivai su balastiniu vandeniu.
Manoma, kad dėl šios priežasties Kuršių mariose Smiltynės pusėje prieš 11-13 metų atsirado naujos žuvys grundulai, vadinamieji "bučiokai". Spėjama, kad jie, ko gero, buvo atvežti su laivų balastiniais vandenimis iš Juodosios jūros. Pasak L. Kasparavičiaus, Lietuvoje yra atsiradusių ir daugiau žuvų rūšių, kurios nebūdingos mūsų regionui, tačiau, kitos šalys susiduria su dar rimtesnėmis problemomis, pavyzdžiui, Sirija, Iranas. Anot jo, Juodojoje jūroje atsiranda tokių organizmų, kurie gali apskritai pakenkti net šalių ekonomikai.
Taikoma transatlantiniams laivams
Minėta konvencija priimta siekiant išvengti regionui nebūdingų gyvų organizmų, t. y. susitarta reguliuoti balastinio vandens patekimą iš vieno regiono į kitą. Praktiškai konvencija taikoma transatlantiniams laivams. Šis reikalavimas nebus taikomas laivams, plaukiojantiems Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, nebus reikalaujama, kad iš Talino (Estija) į Klaipėdos uostą atplaukęs laivas būtų pasikeitęs balastinius vandenis. Pasak L. Kasparavičiaus, jeigu laivas balastinio vandens neišveža iš to regiono, jo keisti nereikia.
Jeigu laivas iš Viduržemio jūros su balastiniais vandenimis atplaukia į kurį nors Baltijos jūros uostą, o pradėjus jį krauti, balastas išpumpuojamas į uosto akvatoriją, tada atsiranda galimybė patekti mūsų regionui nebūdingiems organizmams.
Konvencija reikalauja, kad balastinis vanduo būtų išpumpuojamas ne tiesiai į akvatoriją, kaip yra dabar, o geriausiu atveju į priėmimo įrenginius arba bent būtų keičiamas atviroje jūroje, kur sklaida ne tokia ryški kaip uosto vandenyse.
Laivas, kirsdamas Atlanto vandenyną, turi balastinį vandenį pasikeisti būdamas nutolęs nuo kranto 200 jūrmylių atstumu ir ne mažesniame nei 200 metrų gylyje. Vanduo bus laikomas pakeistu, jeigu talpyklos turinys bus išpumpuojamas tris kartus. Anot L. Kasparavičiaus, Baltijos jūroje net nėra tokių vietų, kur transatlantiniai laivai galėtų pasikeisti balastinius vandenis.
Be abejo, dėl tokių reikalavimų buvo daug ginčytasi, nes iškyla grėsmė laivui, kuris turi būti stabilus. Išpylus balastinį vandenį, jis tampa nestabilus, tad gali kilti įvairių problemų.
Todėl konvencija numato ir tam tikras išimtis. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai kapitonas mano, jog netikslinga arba yra pavojinga keisti balastinį vandenį, jis gali to nedaryti, nes žmonių gyvybė laive svarbesnė, tačiau tokius atveju kapitonas turi informuoti uostą, kad jis atvyksta nepakeitęs balastinio vandens.
Rašyti komentarą