Klaipėdos locmanai spaudos konferencijoje kėlė klausimą, kodėl iki šiol Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija švaisto lėšas, nuomodama locmanų katerį iš AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO). Kai kurie locmanai mano, kad Uosto direkcija, atisakydama apmokėti už papildomą darbą iš namų iškviestiems locmanams ir sutaupydama kelis šimtus litų per metus, pridaro daugiatūkstantinių nuostolių laivų savininkams, laivų krovos kompanijoms.
Iššvaistyta 15 milijonų?
Locmanų žiniomis, Uosto direkcija locmanų katerį nuomoja iš KLASCO nuo 1993 m. Už nuomą anksčiau buvę mokama ir 1800000 Lt per metus. 2000 m. mokėta 1 mln. 486 tūkst. Lt, pernai - beveik 1 mln. 400 tūkst. Lt. Siūlymas nuomoti buvusį LKAB "Klaipėdos Smeltė" katerį "Albatrosas", kurio nuomos valanda buvusi 40 Lt pigesnė, atgarsio nesulaukęs. Pasak locmanų, už tuos maždaug 15 mln. Lt, kurie sumokėti už katerio nuomą per 9 metus, buvo galima nupirkti net du naujus modernius locmanų katerius, kurių vienas kainuoja apie 3 mln. Lt, ir jie jau būtų atsipirkę. Locmanų manymu, katerius vis tiek reikės pirkti, tad tie 15 mln. Lt yra tiesiog pinigų švaistymas.
Anot jų, KLASCO kateriai "Pilot" yra pasenę, pavojingi laivams ir locmanų gyvybei, tokie Europoje beveik niekur nenaudojami. Locmanai su jais dirbdami patiria traumų. Jie linkę manyti, kad konkursai dėl naujo katerio pirkimo tik imituojami. Vis paaiškėja, kad kas nors yra ne taip, ir vėl juos tenka skelbti iš naujo. Buvę paskelbti 4 konkursai, kurie, locmanų manymu, esą fiktyvūs, nes nedavę rezultatų.
Be to, locmanų duomenimis, prieš skelbiant konkursą esą samdoma firma konkurso užduočiai parengti. Vienoje daugybės lapų apimties užduočių, kuri turėtų būti labai trumpa ir aiški, esąs nurodytas netgi laivo rozečių skaičius. Locmanai įtaria, kad tokia užduotis gali būti parengta tiesiog perrašius laivų statyklų specifikacinius duomenis.
Dėkoti reikia buvusiam ministrui
Uosto kapitono pirmasis pavaduotojas Ričardas Lučka, šias pareigas einantis nuo 1992 metų pabaigos, pastaruoju metu dar einantis ir Laivų eismo tarnybos (LET) viršininko pareigas, pats pasirašinėjantis važtaraščius teigia, kad per metus KLASCO už katerio nuoma mokama 1300000-1400000 Lt.
Jis "Vakarų ekspresui" sakė: "Pradėkime nuo pradžių. Juk mes ruošėmės dirbti Būtingėje, aptarnauti į Būtingės naftos terminalą atplaukiančius laivus. Investavome pinigų. Švetojoje esantys radarai pirkti už Uosto direkcijos pinigus. Ruošėme tris locmanus, galėsiančius dirbti šį darbą. Ir greitaeigį stiprų jūrinį locmanų katerį norėjome pirkti, kuris aptarnautų ir Būtingę, ir Klaipėdą. Tačiau mūsų locmanus į šoną nustūmė JAV kompanija "Williams Internetional".
Už tai, kad iki šiol neturime locmaninio katerio, turime padėkoti buvusiam susisiekimo ministrui Rimantui Didžiokui. Mes norėjome jį pirkti. Jau buvo paskelbtas ir konkurso nugalėtojas, tačiau ministras šį procesą sustabdė, uždraudė pirkti katerį. Buvome priversti jį nuomoti iš KLASCO, o vilkiką "Stumbras", kurį nusipirko Uosto direkcija, išnuomoti KLASCO. Locmanams katerį žadėjo ir buvęs direkcijos vadovas Kęstutis Bartkevičius. Bet ir jam nieko nepavyko padaryti, nes, kai skelbiami tarptautiniai konkursai, prasideda didžiulė biurokratija: konkursai apskundžiami, prarandamas laikas. Tikriausiai todėl vyrai ir įtaria, kad galbūt KLASCO nori kaip nors stabdyti tuos konkursus, nes jai geriau už katerį gauti 1 mln. 300 tūkst. Lt, nei sukti galvą, kur jį reikės panaudoti. Tačiau norint kaltinti, reikia pateikti faktus".
Naują katerį statys suomiai
Viktoras Lukoševičius sako negalįs visos šios istorijos komentuoti, nes uosto kapitono pareigas pradėjo eiti tik 2000-ųjų pabaigoje. Pasak jo, jeigu valdžia priėmė tokį sprendimą, tai jos reikalas. Tačiau jis tvirtina, kad per visą jo darbo Uosto direkcijoje laikotarpį buvo intensyviai ruošiamasi pirkti naują katerį. Siūlymai pirkti nebenaują katerį Rusijoje, tokį patį kaip KLASCO "Pilot", seną ir moraliai, ir fiziškai, nuomoti taip pat seną katerį "Albatrosas" atmesti turint omenyje, kad reikia garantuoti su kateriu dirbančių žmonių saugumą. Uosto kapitono teigimu, kurį laiką iš UAB "Autosela" buvo nuomotas kateris "Albatrosas", tačiau jo atsisakyta pačių locmanų reikalvimu. Jie sakę, jog patiria traumų, kadangi katerio įgula nemokanti švartuotis.
V. Lukoševičiaus teigimu, pernai skelbtą konkursą Centrinė viešųjų pirkimų komisija Vilniuje pripažino negaliojančiu dėl vieno iš dviejų konkurso dalyvių skundo - esą netiksliai buvusi suformuluota konkurso sąlyga dėl locmaninio katerio ledo klasės.
Pasak uosto kapitono, nors konkurso sąlygos buvusios parengtos normaliai, vis dėlto jos buvo pataisytos, iš naujo parengti konkurso dokumentai ir, kaip reikalauja įstatymas, viešųjų pirkimų procedūra pradėta iš naujo, o pernai gruodžio mėnesį baigta. Šiuo metu jau yra parengtas lietuviškas locmaninio katerio pirkimo sutarties variantas. Belieka, kad anglišką jos variantą pasirašytų konkurso nugalėtojais tapę suomiai. Konkurse dalyvavusi Rusijos kompanija siūlė 100 tūkst. JAV dolerių brangesnį locmanų katerį. Uosto kapitonas sakė, jog suomiai jam garantavę, kad nepraėjus nė 6 mėnesiams, kurie numatyti sutartyje, Klaipėdos uostas turės locmaninį katerį. Naujas kateris kainuos apie 550-600 tūkst. eurų.
V. Lukoševičius informavo, jog Klaipėdos universitetas atliko apskaičiavimus, kiek Klaipėdos uostui reikia locmaninių katerių turint omenyje visą locavimo rajoną ir laiką. Pasirodo teoriškai jam reikėtų turėti tris locmaninius katerius. Tačiau kol kas išsiverčiama ir su vienu. Tiesa, sunkiais momentais į pagalba kviečiamas kateris "Audra". "Turėdami bent vieną naują katerį galėsime būti kur kas ramesni dėl rytdienos. Locmanai skundžiasi, kad dabartiniai KLASCO kateriai yra pasenę, kad su jais dirbdami jie patiria daug traumų. Sutinku, jie iš tikrųjų yra locmaninių katerių vakarykštė diena. Tačiau nesuprantu, kodėl tada UAB "Klaipėdos locmanai" paslapčiomis su KLASCO pasirašė ketinimų protokolą dėl to paties katerio nuomos už tą pačią sumą",- sakė uosto kapitonas.
Prastovos dėl locmanų trūkumo?
Klaipėdos uoste laivyba vyksta netolygiai. Pagrindinės to priežastys hidrometeorologinės sąlygos - įplaukiantys ir išplaukiantys laivai susikaupia po laivybai nepalankių sąlygų (štormų). Be to, jų susikaupia ir pasibaigus naktinio bei šventinio uosto rinkliavų ir atlyginimo už paslaugas tarifo galiojimo laikui.
Š. m. sausio 18 d. uosto akvatorijoje susikaupus ledui ypač pasunkėjo laivų plaukimas ir švartavimas. Nors du locmanai buvę iškviesti iš namų, locmanų teigimu, iš 18 laivų 11 patyrė prastovas. Ilgiausiai locmano tąkart, jų duomenimis, laukė motorlaivis "Orlik" (daugiau kaip 6 valandas) ir motorlaivis "Sea Briz" (daugiau kaip 5 val.) Sausio 19 d. iš 18 laivų 5 patyrę prastovas dėl locmanų trūkumo. Panašūs atvejai buvę pernai gruodžio 14 ir 24 d.
Pasak locmanų, vienu metu susikaupus daug laivų, budinti pamaina, kurioje dirba 5 locmanai, yra nepajėgi jų aptarnauti. Todėl laivai ir uosto naudotojai esą patiria prastovas, dėl ko reiškiamos pretenzijos locmanų tarnybai. Apie tokią situaciją ne kartą buvusi informuota Uosto direkcijos vadovybė siūlant vienintelį problemos sprendimo būdą - įforminti laisvalaikiu iš namų iškviestų locmanų apmokėjimą už darbą. Pasiūlymas nebuvęs priimtas.
Problemos nėra
R. Lučkos teigimu, tarp gruodžio 12 ir 19 d., kai buvo sudėtinga laivyba uoste dėl ledų, prastovų praktiškai nebuvo, išskyrus mažesnius laivus, kurie negalėjo plaukti. Pasak jo, vieną dieną tikrai trūko locmanų, tad jis iškvietęs iš namų Aleksą Bučį ir Rimvydą Eitutį, kurie dirbo be papildomo užmokesčio, bet už tai jiems bus skirta papildoma poilsio diena.
Pirmasis pavaduotojas tvirtina, jog visų linijinių laivų kapitonai turi teisę plaukti be locmanų. O tiems laivams tenka beveik 50% laivų judėjimo. "Nėra jokios problemos. Tai išpūstas burbulas, apie kurį neverta kalbėti. Jeigu būtų daug darbo, galima kviesti locmanus iš namų. Mes darome viską, kad laivai nepatirtų prastovų. Ir dėl locmanų stygiaus jie nestovi ",- sakė R. Lučka.
Paklaustas, ar yra galimybė teisiškai mokėti locmanams už iškvietimą iš namų, atsakė: "Reikėjo iškviesti tik porą kartų, kai dėl ledų buvo užkimštas uostas. O šiaip mums jų nereikia kviesti".
Budėti namuose nesutiktų
Uosto kapitonas sako, jog nėra gavęs nė vienos oficialios pretenzijos dėl laivų pastovų. Pagal uosto laivybos taisykles agentas privalo pateikti paraišką dėl locmano paslaugos prieš dvi valandas. Šiuo metu, V. Lukoševičiaus teigimu, beveik kasdien paraiškose prašoma locmaną atsiųsti vos ne po 15 minučių. Per tokį laikotarpį nuvažiuoti ar nuplaukti į Malkų įlanką fiziškai neįmanoma.
V. Lukoševičiaus teigimu, per pamainą piko metu po rudeninių štormų buvo aptarnaujama ir po 30 laivų. Rekordas - 32 laivai per pamainą, neiškviečiant iš namų nė vieno locmano. Užtat vasarą, kai laivų sumažėja, locmanai neretai nemažai laiko prasėdi žiūrėdami televizorių, bet vis tiek gauna atlyginimą.
Pasak V. Lukoševičiaus, budėjimo namuose locmanai bijo kaip velnias kryžiaus. Anot jo, galimas toks variantas: pažiūrėjęs į darbų planą, matai, kad iki pietų reikės 2 locmanų, kitus tris paleidi namo, įspėjęs, jog prireikus būsią iškviesti. Tačiau už tą budėjimo dieną locmanai gautų 30% pareiginės algos. Uosto kapitonas tvirtina, jog kol kas nėra nė vieno teisės akto, nei kolektyvinės sutarties, nei naujo darbo kodekso punkto, įteisinančio tokią locmanų darbo formą. Net Uosto direkcijos vidaus dokumentu jos negalima įteisinti, nes neturima kuo remtis skiriant tarifą už budėjimą namuose - 100% juk nemokėsi. V. Lukoševičiaus teigimu, akcinės bendrovės tokią galimybę turi, valstybės įmonė ne.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą