"Dirbu su hidrauliniais kranais ir visa hidrauline technika. Kraunu krovinius ir iš laivų, ir į laivus, iš geležinkelio vagonų ir į juos. Pas mus terminale kraunama mediena, būna ir birių krovinių, ir skaldos, ir grūdus pakrauname į įvairaus dydžio laivus. Darbas dinamiškas, be to, nereikia lauke stovėti su kastuvu. Nemėgstu bėgioti, ieškoti kur geriau. Niekas tau nepasiūlys kokio nors super atlyginimo, o dėl šimto eurų bėgioti nematau prasmės. Be to, man patinka mūsų kolektyvas. Tai taip ir išdirbau visus tuos metus", - pasakojo klaipėdietis S. Norvilas.
Sunkiausia - sėdimas darbas
Prieš pradėdamas dirbti Malkų įlankos terminale jis irgi dirbo uoste, kitoje įmonėje, kuri samdė darbuotojus ir nuomojo kranus visam uostui. Taip pat dirbo su kranais ir krovė medieną, tada ir išmoko šio darbo. Vėliau uosto įmonės įsigijo kranus ir pradėjo pačios krauti.
"Sumažėjo tos įmonės darbo apimtis, o mūsų sutartis po metų kaip tik baigėsi ir mus atleido. Bet tada man pasiūlė pereiti į Malkų įlankos terminalą, kuris buvo ką tik pradėjęs darbą. Per tuos dvidešimt vienerius darbo uoste metus buvo visko", - prisiminė ponas Saulius.
Paklaustas, kas sunkiausia dirbant hidromanipuliatoriaus operatoriumi, atsakė: "Sunkiausia sėdimas darbas. Tačiau nuolatos turi galvoti, planuoti krovos procesus, kurie reikalauja didelio tikslumo ir įgūdžių, o ir atsakomybė nemaža. Bet tokį darbą pasirinkau. Kol sveikata leidžia, tol dirbi, nebeleis, teks ieškoti kito darbo. Kranininkai, dirbantys statybose su tais dideliais kranais, pakelia kokį nors krovinį, laiko, dirba ramiai, o pas mus šiek tiek judresnis darbas. Dažnai tenka krauti vadinamuosius popiermedžius, kurie keliauja į gamyklas Švedijoje, Suomijoje, kuriose gaminamas popierius. Atvažiuoja rąstukai 3 metrų ilgio, sudėti į vagoną arba atvežami mašinomis. Jie iškraunami, sandėliuojami, o paskui iš sandėlio krauname į laivus. Juos reikia paimti, palyginti, šiek tiek padaužyti, pagalvoti, kaip tinkamai padėti kraunant į laivus. Bet jeigu būna kitų krovinių, mes irgi prisidedame. Kad ir kaip iš pirmo žvilgsnio atrodytų, šiame darbe nėra monotonijos. Ateini į darbą ir kiekviena diena skirtinga, laivai atplaukia įvairūs, krovinius taip pat krauname įvairius."
Išmoko krauti krovinius į laivus
Kai tik pradėjo dirbti šiame terminale, Saulius buvo paprastas krovėjas, nes nemokėjo krauti į laivus. Per kelerius metus stebėdamas kitų krovėjų darbą iš jų išmoko ir jis. "Tiek metų jau dirbu, esu pripratęs. Žinoma, darbas labai atsakingas, bet įprastas. Dirbi pagal grafiką ir dienomis, ir naktimis. Atidirbi savo pamainą ir ilsiesi. Žinoma, naktį būna sunkiau, nors kranai turi savo apšvietimą, dėl to nekyla jokių problemų, bet kiekvienas žmogus naktį turi miegoti. Jau tiek esu pripratęs, kad man būtų keista, jeigu ką nors keisčiau. Kai pagalvoju, jeigu reikėtų penkias dienas dirbti ir laisvas būtum tik šeštadienį, sekmadienį... Nors iš kitos pusės gerai - visos šventės tavo. Čia mes per šventes ne visada dirbame, bet jeigu tavo eilė - dirbi", - apie savo darbą pasakojo Saulius.
Žinoma, naktį būna
sunkiau, nors kranai
turi savo apšvietimą,
dėl to nekyla
jokių problemų, bet
kiekvienas žmogus
naktį turi miegoti.
Paklaustas, ar nesigaili, kad dirbdamas naktinėje pamainoje dienomis turi miegoti, todėl daug jų praranda gyvenime, jis nusijuokė: "Pamiegi gerą pusdienį, bet kitą jau gali ką nors daryti, juk nemiegi nuo ryto iki vakaro. Po naktinės turi ne vieną dieną laisvą, gali važiuoti į žvejybą ar dar kur nors. Paprastai per Kūčias mes nedirbame, per Naujuosius metus irgi. Jeigu reikia dirbti, grafiką sudarant atsižvelgiama, kad visi turėtų nors vieną švenčių dieną pabūti namuose su šeima".
Meškerės brolis
Sauliaus šeima - trys žmonės: jis, žmona ir dukra, gyvenanti atskirai. Anūkų dar neturi, nors jau norėtų. "Norėčiau stebuklo, kad tos "koronos" nebūtų, kad galėtum su giminaičiais, draugais susitikti. Šiuo momentu jau kiek tragiška situacija. Tai jau ne šventės, jeigu negali net su vaikais pasimatyti.
Krane galiu sėdėti be kaukės. Bet jeigu einame į patalpas, stengiamės būti su kaukėmis. Juk nežinosi, kur mano bendradarbis buvo per poilsio dienas. Saugomės ir mes čia", - aiškino Saulius.
Paklaustas, ką mėgsta daryti laisvalaikiu, nuoširdžiai prisipažino, kad yra pamišęs dėl žvejybos. "Esu meškerės brolis. Galvojame su draugu vakare palėkti pažvejoti, pažiūrėti, ar yra stintų, ar ne. Prieš tai nežvejojau, bet, kai pradėjau Malkų įlankoje dirbti, įmonės direktorius Kalėdų proga mums padovanojo po spiningą ir nuo tada prasidėjo mano žvejyba. Kiti bendradarbiai neužkibo, kai kas padėjo į kampą tą spiningą, o aš ir užkibau."
Laisvalaikiu ponas Saulius mėgsta ką nors susimeistrauti žvejybai, pasikrapštyti prie mašinos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą