Rugpjūčio 14-21 dienomis Kanadoje, Vankuveryje, vyko Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) 40-asis kongresas. Jame dalyvavo 574 delegatai, atstovavę 296 profsąjungų organizacijoms iš 86 pasaulio šalių ir 355 stebėtojai bei padėjėjai, neturintys balsavimo teisės. Kadangi kai kurios profsąjungos yra labai didelės, pavyzdžiui, Rusijos jūrininkų profsąjunga turi 60 tūkstančių, geležinkelininkų - 80 tūkstančių, Indijos geležinkelininkų profsąjunga - apie 250 tūkstančių narių, tad profsąjunga, turinti iki 1000 narių galėjo deleguoti 1 narį. Lietuvos jūrininkų sąjungai (LJS), kuri yra ITF narė, atstovavo jos pirmininkas Petras Bekėža.
Kongreso metu priimta labai daug rezoliucijų, padaryti šiokie tokie pakeitimai ITF įstatuose. Pakeitimai daugiausia yra susiję su moterų klausimu. ITF moterų sekcija pripažinta. Ir Vykdomajame komitete, ir visuose renkamuose organuose turės būti moterų atstovių. Transporto sistemoje dirbančių moterų pasaulyje yra nemažai. ITF generaliniu sekretoriumi vėl išrinktas Deividas Kokroftas (David Cockroft).
Teisingos praktikos komitete
Kongreso metu buvo atskirai dirbama ir sekcijose. Atskirai vyko jūrininkų, žvejų, autotransportininkų, geležinkelininkų, aviatorių sekcijų konferencijos. Vyko ir bendra jūrininkų ir dokininkų konferencija, kadangi šios dvi sekcijos yra tarpusavyje gana artimai susijusios. Pavyzdžiui, jiems reikia vienytis rengiant akcijas kovoje dėl socialinių garantijų. Pagrindinis kongreso dokumentas - globalizuoti solidarumą svarstytas visose sekcijose.
Vienas iš pagrindinių dalykų jūrininkams, dokininkams yra ITF Teisingos praktikos komitetas, kurį sudaro 50 jūrininkų ir 50 dokininkų iš viso pasaulio. Šiame komitete Lietuvai, Latvijai ir Estijai buvo skirta viena jūrininko ir 3 dokininkų vietos. Kadangi didžiausia jūrininkų profsąjunginė organizacija, turinti 6,5 tūkstančio narių, yra Latvijoje, nuspręsta, kad šių šalių jūrininkams šiame komitete atstovaus Igors Pavlovs iš Latvijos, Lietuvos dokininkams - Vladimiras Bendoraitis, Latvijos - Aleksejus Holodniuks , Estijos - Ilja Donovas.
Šiame komitete svarstomi visi dokumentai, susiję su jūrininkų saugiu plaukiojimu, su pigiomis vėliavomis, įvertinamos šalys, t. y. priimami sprendimai, kurios šalies vėliavos laikytinos pigiomis. Taigi visi sprendimai dėl visko, kas yra susiję su jūrininkais ar dokininkais, yra priimami Teisingos praktikos komitete. Beje, dokumentus, rezoliucijas tvirtinti dar turi ITF Vykdomasis komitetas.
Solidarumas buvo mobilizuojamas
ITF kongresai yra šaukiami kas ketverius metus. Prieš tai kongresas vyko Indijoje, Delyje. Tad Vankuveryje perskaityta sekretoriato darbo nuo 1998 iki 2002 metų ataskaita. Ją delegatai gavo dar prieš prasidedant kongresui, tad kongrese galėjo pareikšti ir kritinių pastabų. Delio kongreso pagrindinis dokumentas skatino mobilizuoti solidarumą. Profsąjungos buvo raginamos vienytis, jungtis ir palaikyti vykdomas akcijas prieš įvairias turtingųjų rezgamas pinkles: atlyginimų nemokėjimą, darbuotojų mažinimą, darbo jėgos iš pigių šalių panaudojimą, mažus atlyginimus. Viena akcijų, nukreiptų prieš vadinamąsias pigias, patogias vėliavas buvo aiškinamasis darbas: į įvairių pasaulio šalių uostus plaukė laivas "Globe Marin", kuriame buvo aiškinami laivų, plaukiojančių su vadinamosiomis pigiomis vėliavomis, trūkumai. Jis lankėsi ir Rygoje, į Klaipėdą nebuvo atplaukęs.
Globalizavimas turi būti reguliuojamas
P. Bekėžos teigimu, beveik visa Delio kongreso programa įgyvendinta. Vankuveryje vykusio kongreso dokumentas, keičiantis Delyje priimtąjį, ragina globalizuoti solidarumą. Tai susiję su tuo, jos per tuos ketverius metus pasaulyje labai pasikeitė situacija. Pastaruoju metu praktiškai visose pasaulio šalyse įsivyrauja liberalizavimas, kitaip sakant, laisvė. Stengiamasi įpiršti mintį, jog darbdavys turi turėti laisvę. Ši mintis atsispindi kai kurių valstybių norminiuose aktuose. Norima atsisakyti kolektyvinių sutarčių, kad darbdavys su darbuotoju sudarytų tiesioginį darbo kontraktą. Tačiau vienam žmogui derantis su darbdaviu pastarasis diktuos sąlygas. Jis nesuinteresuotas siūlyti kuo didesnį atlyginimą, normalias darbo sąlygas, suteikti socialines garantijas, o darbuotojas bus priverstas pasirašyti tokią darbo sutartį.
Liberalizavimas priveda prie to, kad ekonomika tampa nereguliuojama. Vienas iš pagrindinių reikalavimų globalizuojant solidarumą - siekti, kad globalizavimas ir liberalizavimas būtų reguliuojami.
Stambusis kapitalas apraizgė pasaulį
Didelis dėmesys kongrese buvo skiriamas perėjimui nuo liberalizacijos prie globalizacijos. Šiuo klausimu priimti atitinkami dokumentai ir rezoliucijos.
Stambusis kapitalas pasaulyje yra sukauptas keliasdešimties stambiausių verslo magnatų ar kompanijų rankose, jie valdo ir Pasaulio banką, kurio paskolomis naudojasi ir Lietuva, ir kitus stambius bankus. Taigi globalizuotas kapitalas visiems diktuoja savo sąlygas. Kai kuriose mažesnėse šalyse Vyriausybės netgi priima norminius aktus, visiškai nepriimtinus tos šalies gyventojams. Stambusis kapitalas kaip koks aštuonkojis kėtojasi po visą pasaulį, be abejo, jis ateina ir į Lietuvą. Sąlygos diktuojamos teikiant paslaugas. Žinoma, tos sąlygos, yra neskelbiamos, nebent minimi kokie nors paviršutiniški dalykai.
Pagrindinis tokios veiklos tikslas - gauti kuo didesnį pelną. Norint jį pasiekti prieinamiausias būdas mažinti darbuotojų socialines garantijas, atlyginimus. Darbuotojų ieškoma Afrikoje, Azijoje, Indonezijoje, Malaizijoje, kur yra daug pigios darbo jėgos. Stengiantis tam priešintis kai kurių mažesnių šalių Vyriausybės turėtų atsisakyti kai kurių demokratinių principų.
Daromas spaudimas Dž. Bušui
Lietuvoje, pasak P. Bekėžos, bedarbių skaičius labai didelis, paprasčiausiai trūksta darbo vietų. Nemažai žmonių sutinka dirbti bet kokiomis sąlygomis. Kaip probleminį pavyzdį, LJS pirmininkas nurodė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialą "KLASCO servisas". Jam priklausančios brigados dokininkai tik prireikus yra kviečiami į darbą. Jiems turi būti mokamas ne mažesnis kaip Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas. Jie dirba pagal atnaujinamas terminuotas darbo sutartis, neturi atostogų, nors atsiskaitant jiems turi būti mokama ir už nepanaudotas atostogas. Kyla klausimas dėl jų socialinių garantijų.
Panašūs reiškiniai pastebimi ne tik mažose, bet ir stambiose pasaulio šalyse. Pasak P. Bekėžos, JAV dokininkų situacija yra lygiai tokia pati kaip ir Lietuvoje. Ir šioje šalyje valdžia pasiduoda finansinio kapitalo įtakai, priima norminius aktus, palaikančius darbdavius ir spaudžiančius darbo žmogų. JAV profsąjungų susivienijimai kovoja prieš tokią situaciją.
Kongrese buvo nuspręsta, jog viso pasaulio profsąjungos, dalyvavusios jame, dėl tokios situacijos raštu turi kreiptis į JAV prezidentą Džordžą Bušą. Taigi JAV prezidentas jų turėjo gauti net 296. Tai gera pagalba. Globalizuoti solidarumą reiškia, kad viso pasaulio profsąjungos, priklausančios ITF, stengsis vienos kitoms padėti, panašių akcijų metu darydamos ir politinius spaudimus.
Kanados ministras priverstas derėtis
Vykdant privatizaciją Australijoje vienas iš Kanados ministrų nusipirko vieną Australijos laivybos kompanijų. Nors jos laivai tebeplaukioja po šios šalies uostus ir juose turėtų galioti šios šalies įstatymai, naujasis savininkas pradėjo keisti Australijos vėliavą laivuose, mažinti Australijos jūrininkų skaičių keisdamas juos kitų šalių jūrininkais, ėmė mokėti jiems mažesnius atlyginimus.
Australijos jūrininkų profsąjunga pradėjo didelę kovą. Ji kreipėsi ir į kongreso dalyvius. Vieną rytą visi jie išėjo į Vankuverio gatvę su transparantais. Po pietų buvo nusiųstas įspėjimas Kanados ministrui, naujam Australijos laivybos kompanijos laivų savininkui. Kitos dienos rytą buvo gautas ministro prašymas sėsti prie derybų stalo.
Šis pavyzdys tikina, jog būtina globalizuoti solidarumą, visų šalių profsąjungos turi vienytis ir parodyti savo jėgą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą