Tranzitiniai jūriniai konteineriai Klaipėdoje "sėdo ant seklumos"

Uoste

Klaipėdos terminalo konsorciume užsilaikė beveik šimtas jūrinių konteinerių-šaldytuvų su šaldytais maisto produktais, kurie tranzitu per Lietuvą gabenami į Rusiją.

Taip atsitiko todėl, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), t. y. po gegužės 1 d., terminale nebegalima atlikti tų konteinerių krovinio - pavyzdžiui, šaldytos mėsos, žuvies, vaisių - perkrovimo į autotreilerius ar vagonus-refrižeratorius darbų.

Konteineriai stovi terminale prijungti prie elektros energijos, krovinys negenda. Kiek jie bus priverti stovėti, kol kas neaišku. Krovinių konteineriuose siuntėjai iš Pietų Amerikos, iš Kinijos, iš kitų šalių nesupranta, kas Klaipėdoje darosi. Jie kasdien teiraujasi, kada bus pradėti krauti konteineriai.

Kyla klausimas, kas mokės už konteinerių prastovą? Jeigu tai bus papildomos išlaidos terminalo klientams, padidės krovinio kaina, jie, ko gero, nuspręs nebesiųsti savo krovinių per Klaipėdą. Negana to, kad terminalas praranda savo autoritetą klientų akyse, jis dar patiria ir papildomų finansinių išlaidų, nes už elektrą reikia mokėti. Be to, konteineriai užima vietą, kurios ir taip trūksta šiame terminale, nes konteinerių krova nuolatos auga.

Klientai šokiruoti

Tikrosios ūkinės bendrijos Klaipėdos terminalo konsorciumo direktoriaus Vaidoto Šileikos teigimu, tai labai didelė problema todėl, kad ji susijusi su tranzito dalykais. Latvija ir Estija yra nepasiruošusios priimti šaldytų maisto produktų krovinių, gabenamų jūriniuose konteineriuose, nes jos neįsirengė ES standartus atitinkančių veterinarinės patikros postų. Klaipėdoje nuo gegužės 1 d. pradėjo veikti naujas veterinarinės patikros postas. Tad visi tranzitiniai konteineriai iš Talino ir Rygos pasuko į Klaipėdą. Tikėtasi, kad čia bus galima perkrauti šaldytą produkciją ir išsiųsti ją autotreileriais į Rusiją.

Nemažai Klaipėdos terminalo konsorciumo klientų pasirašė sutartis dėl konteinerių iškrovimo Klaipėdoje, jų krovinių perkrovimo į vagonų- šaldytuvų sekcijas arba į autotreilerius ir tolesnio išsiuntimo gavėjui. Jie yra šokiruoti, nes tokių darbų atlikti Klaipėdos terminalo konsorciume po gegužės 1 d. nebegalima.

"Manau, kad tas tranzitinių krovinių srautas Klaipėdos uoste nutrūks. Konteineriai keliaus į Rusiją, į uostus, kuriuose galima tai daryti. Latviai ir estai nesnaus, pasistatys veterinarinės patikros postus ir rugsėjo ar spalio mėnesiais tas konteinerių srautas grįš pas juos",- sako V. Šileika.

Problema užgriuvo staiga

Klaipėdos terminalo konsorciumas tokius šaldyto krovinio perkrovimo iš konteinerių-šaldytuvų į autotreilerius ar vagonus- šaldytuvus darbus atlikdavo nuo pat terminalo įkūrimo pradžios, nuo 1994 metų, nes to pageidauja kai kurie terminalo klientai. Tokie darbai buvo atliekami ir AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda" padalinyje Konteinerių terminale.

Perkrovimo darbai kaip papildomos paslaugos klientams duodavo nemažai papildomų pajamų terminalams. Be abejo, klientas mieliau renkasi tą krovos kompaniją, kuri ji gali ne tik iškrauti konteinerius, bet ir dar papildomai kažką padaryti.

Problema Klaipėdos konteinerių terminalus užgriuvo visiškai netikėtai. Mat balandžio 28 d. Klaipėdos terminalo konsorciumo ir KLASCO konteinerių terminalo atstovai buvo susitikę su veterinarinės tarnybos pareigūnais ir bandė išsiaiškinti, kokios permainos laukia jų po gegužės 1 d. Pareigūnai sakė, jog iš principo niekas nesikeis, bus ta pati patikra, ta pati tvarka.

Po kelių dienų vienas iš Klaipėdos terminalo konsorciumo klientų pateikė paraišką Klaipėdos terminalo konsorciumui užsakyti vagonus- refrižeratorius ir atsiųstus jūriniais konteineriais-šaldytuvais krovinius perkrauti į refrižeratorinių vagonų sekcijas. Paraišką reikėjo derinti su veterinarijos tarnyba, tada ir paaiškėjo, kad terminalas tokių darbų atlikti nebegali.

V. Šileikos teigimu, tąkart vargais negalais, gavus leidimą iš Vilniaus, iš Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos, pavyko pakrauti vieną sekciją, t. y. 5 vagonus. Mat užsakymas atlikti tokius darbus buvo pateiktas prieš gegužės 1 d. Beje, kol buvo aiškinamasi ir laukiama leidimo, vagonų sekcijos prastova terminalui kainavo apie 1000 Lt.

Uždaras ratas

Pagal ES reikalavimus konteinerius su maisto produktais galima krauti tik tam tikrose sertifikuotose vietose. Vadinasi, juos reikia išvežti iš terminalo teritorijos į specialius sertifikuotus sandėlius. Pavyzdžiui, juos galima vežti Klaipėdoje į LKAB "Klaipėdos Smeltė", į AB "Ketonas", į UAB Klaipėdos šaldytuvų terminalą.

Paprastai į jūrinius konteinerius būna pakrauta apie 29-30 tonų šaldytų produktų. Tokį konteinerį galima iškrauti iš laivo, bet negalima išvežti, nes jie turi antsvorį. Sakykime, jeigu konteineryje yra 29 tonos šaldytos produkcijos, o vežti galima tik 24 tonas, tad 5 tonas reikia nukrauti. Vežti antsvorį miesto gatvėmis draudžia Lietuvos krovinių vežimo taisyklės, už tokį pažeidimą tenka mokėti baudas.

Be to, vežimas į sertifikuotus sandėlius jau yra susijęs su didesniais krovinio pervežimo kaštais. Pasak V. Šileikos, perkrovimo technologija tose specializuotose vietose niekuo nesiskiria nuo to, kaip tai daroma terminaluose, ir ten taip pat kraunama po atviru dangumi. Tai yra sertifikuotuose sandėliuose nėra geresnių sąlygų nei terminale.

Specifinė technologija

Anksčiau dalis konteinerio krovinio, antsvoris, būdavo nukraunamas į transporto priemones ir lengvesnis konteineris išvežamas. Bet dabar nukrauti nebegalima, susidaro uždaras ratas.

Beje, konteineriuose-šaldytuvuose krovinys yra šaldomas. Norint tą konteinerį vežti kur nors toliau, reikia turėti specialią priekabą su generatoriumi, kad krovinys būtų šaldomas. Lietuvoje konteinerį, be prijungimo prie elektros energijos, gal ir būtų galima vežti, bet toliau į Rusiją, Baltarusiją - ne. Todėl kroviniai ir yra perkraunami į autotreilerius, turinčius generatorius, varomus dyzeliniu kuru. Kiti kroviniai į Vidurinę Aziją vežami vagonuose-šaldytuvuose, kurie turi dyzelinį generatorių, gaminantį šaltį.

Prarastas laikas

Klaipėdos uosto naudotojai bando spręsti problemą. Jie kreipėsi į Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Kazimierą Lukauską, į centrinės tarnybos padalinio Pasienio ir transporto veterinarijos tarnybos vadovus. Tačiau veterinarijos tarnybos vadovybė kalba tik apie ES direktyvas ir reikalavimus. Taigi anksčiau leidimą turėdavo duoti Maskva, dabar - Briuselis.

Pasak V. Šileikos, jeigu apie tokią problemą terminalai būtų buvę informuoti, sakykime, prieš metus arba bent jau prieš pusę metų, abu terminalai būtų tam pasiruošę. O dabar visa tai išlindo kaip yla iš maišo, jau prarastas laikas.

Jeigu kompanijos šiandien pradėtų rūpintis sertifikuotų vietų įrengimu, kol tai bus padaryta, praeis mažiausiai pusė metų. Tačiau kur garantija, kad po pusės metų terminalams to reikės, kad šie kroviniai neišeis į kitus uostus?

Veterinarai turi duoti leidimą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas mano, jog veterinarijos tarnyba turi priimti sprendimą ir leisti perkrauti konteinerius terminaluose. Pasak jo, ES tokių refrižeratorinių sekcijų nėra, tai uostų kompanijų, dirbančių su Rusija, specifika. "Niekur kitur tokia produkcija niekaip kitaip nebus kraunama,- sako S. Dobilinskas. - Žinoma, jeigu bus sugalvota, kad krovinius iš konteinerių reikia perkrauti į šaldytuvus, o iš jų - į refrižeratorines sekcijas, krovinių kainos tiek pakis, kad uostas tikrai neteks dalies krovinių".

Einame atgal

KLASCO konteinerių terminalo viršininkas Česlovas Liutkevičius sako, jog konteinerių terminalui iškyla tokia pati problema, kaip ir konsorciumui. Tačiau Konteinerių terminale nėra užsilaikiusių konteinerių-šaldytuvų. Pasak jo, apie situaciją buvo žinoma ir Lietuvoje, ir Latvijoje, ir Estijoje, todėl kroviniai kol kas nesiunčiami į Konteinerių terminalą. Tačiau jeigu problema bus labai ilgai sprendžiama, tokie konteineriai apskritai gali būti nebeplukdomi į terminalą. "Jau praėjo pusė mėnesio ir tik dabar sprendžiama, ką reikia daryti, nors viskas turėjo būti nuspręsta dar iki gegužės 1 d. Dabar mes einame ne į priekį, o atgal",- sakė Č. Liutkevičius.

Dalia BIKAUSKAITĖ