Pirmas įspūdis - teritorija tiesiog šluote iššluota, atsiveria gana didelės erdvės. Visi nereikalingi pastatai nugriauti, likęs tik buvęs UAB "Klaipėdos hidrotechnika" administracijos pastatas ir cechas.
Vienas vietoj dviejų terminalų
UAB Kamineros krovinių terminalas (KKT), savo veiklą pradėjęs nuo 2014 metų, yra įsikūręs skandalingai pagarsėjusios UAB "Klaipėdos hidrotechnika" nuomotoje teritorijoje.
Paskelbus šios įmonės bankrotą jos nuomota teritorija dvejus metus nedavė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jokios naudos. 2014-aisiais KKT išpirko "Klaipėdos hidrotechnikos" turėtą turtą toje teritorijoje ir tapo teisėtu tos teritorijos nuomininku. Tais pačiais metais prie tos teritorijos dar buvo prijungta ir anksčiau buvusios UAB "Lietuviškų durpių krova", vėliau tapusios UAB "Mabre LPC", nuomota teritorija. KKT perėmė jos veiklą ir ją plėtoja.
Taigi, galima sakyti, nuo 2015 metų Klaipėdos uoste nebeliko dviejų mažų terminaliukų ir atsirado vienas Kamineros krovinių terminalas. Jis dabar nuomoja 5 ha teritoriją, naudojasi 400 metrų ilgio krantinėmis. Bendrovė turi 50 darbuotojų.
Kraunami ir žemės ūkio produktai
Šiuo metu KKT ir toliau kraunamos durpės, kurias anksčiau kraudavo "Mabre LPC". Čia kraunamos humusinės durpės, jos tamsios ir drėgnos, todėl kraunant nėra jokio dulkėjimo. Tačiau kai būna labai sausa vasara, ir jas tenka laistyti, kad nedulkėtų. Kai pučia stiprus vėjas, durpės nekraunamos. Klaipėdos uoste į laivus pakrautos iš visos Lietuvos atgabentos durpės išplukdomos į Olandiją, Vokietiją ir Belgiją. Laivas pakraunamas per 8 valandas.
Pasak V. Into, šiuo metu durpės gabenamos todėl, kad prasidėjo priešpavasariniai pirkimai.
Pirmas anglių krovinys iš šio terminalo išgabentas 2015 metais. Beje, KKT nėra vienintelis terminalas, kuriame kraunamos anglys, Klaipėdos uosto pietinėje dalyje jas dar krauna ir "Klasco".
Anglys į KKT atgabenamos iš Rusijos ir išplukdomos į Kanadą. Pasak V. Into, tai ne tos anglys, kurios naudojamos kaip kuras deginti, jos skirtos yra metalo pramonei. Tai gana brangus, specifinės struktūros produktas ir nėra dulkantis.
Dar šiame terminale kraunamas metalo laužas ir metalo gaminiai, statybinės medžiagos. Dalis metalo laužo yra iš Lietuvos, dalis atplukdoma laivais iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos. Čia kraunamas metalo supirkėjos "Metrunos" (buvusi UAB "Kuusamet") ir kompanijos "Cronimet Nordic" metalo laužas.
Atsirado ir papildomas krovinys - žemės ūkio produktai. Daugiausia kraunami grūdai ir grūdinės kultūros. Grūdų per metus pakraunama apie 250 tūkst. tonų. Terminalas įsigijo naudotą įrangą grūdinėms kultūroms krauti ir šiek tiek ją patobulino.
Pernai KKT krovinių apyvarta buvo 600 tūkst. tonų. Bendrovė planuoja savo krovą išplėsti bent jau iki 1,5 mln. t krovinių per metus.
Veikla komplikuota
"Kadangi mes, ko gero, vieninteliai savo terminale neturime geležinkelio, mūsų veikla labai komplikuota. Kiek kartų jau bandėme kalbėti su Uosto direkcija, pažadų daug dėl geležinkelio nutiesimo, bet veiksmai dėl įvairių procedūrinių dalykų vyksta labai lėtai", - sakė V. Intas.
Beje, Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus 2015-aisiais vienos spaudos konferencijos metu sakė, kad geležinkelio klausimas šioje teritorijoje bus sunkiai išsprendžiamas.
Šiuo metu kroviniai, kurie į KKT atvežami geležinkeliu, yra iškraunami kitoje jo aikštelėje, esančioje už 4 km nuo terminalo. Šią 8 ha teritoriją jis taip pat nuomojasi iš Uosto direkcijos. Kol kas naudojama tik 50 proc. šios teritorijos. Iš tos aikštelės kroviniai autotransportu atvežami į terminalą tada, kai atplaukia laivas. Taigi, terminalas dirba naudodamas dvi teritorijas, vieną uoste, o kitą - prie geležinkelio.
"Tas krovinio vežiojimas 4 km sąnaudų atžvilgiu yra skaudus įmonei. Be to, gyventojai skundžiasi, kad apkraunami jų keliai. Sunkvežimių skaičius gana didelis. Kai vyksta krova - per valandą 15 mašinų. Situacija tikrai komplikuota. Kai lyja, procesas sustoja. Stovi ir mašinos. Už prastovas reikia mokėti", - pasakojo V. Intas.
Prieš tai šioje uosto vietoje veikusiems dviem mažiems terminaliukams geležinkelis nebuvo reikalingas. O KKT geležinkelio prie krantinių klausimas tapo labai aktualus. Pasak V. Into, jau vien dėl šitos priežasties konkuruoti Klaipėdos uoste su kitais terminalais jam labai sunku.
Naujakurio kančios
Kai krantinės būna laisvos, KKT priima stovėti laivus, nuomoja pastatų patalpas. "Kol neturime savo teritorijoje geležinkelio, tol negalime planuoti statyti sandėlių. Bet po truputį geriname infrastruktūrą. Šiemet planuojame toliau tvarkyti teritoriją, jos dangą. Po to, kai čia dirbo anos dvi įmonės, jos būklė labai prasta. Prie krantinių danga yra, bet kiek toliau nuo jų buvo tiesiog žemė, teritorija nebuvo išbetonuota, tad neįmanoma sandėliuoti krovinių. Dabar mes užsiimame elementarios infrastruktūros kūrimu, kad būtų galima sandėliuoti krovinius, kad galėtų privažiuoti technika", - aiškino terminalo vadovas.
Gylis prie krantinių - 10,8 m. Be abejo, jis KKT netenkina, nes ir jo klientai nori krovinius gabenti didesniais laivais.
"Mes esame užburtame rate. Kol mūsų teritorijoje nėra geležinkelio, Uosto direkcija nepriima iš mūsų paraiškų gilinti krantines", - sakė V. Intas.
Terminalo kaimynystėje esančio Smeltės kvartalo gyventojai nuolatos reiškia pretenzijų. "Stengiamės nebildėti naktį kraudami metalo laužą. Bandome atsižvelgti į savo kaimynų pageidavimus. Planuojame statyti aukštesnę tvorą. Projektuotojams duota užduotis suprojektuoti tvorą, kuri slopintų triukšmą, sulaikytų dulkėjimą", - ateities planais dalijosi KKT vadovas.
Pastatytas pirmas laivas Lietuvoje
Kamineros krovinių terminale dirba ir Lietuvos UAB "Sidc Lt", jau 10 metų vykdanti veiklą. Bendrovė stato laivus užsienyje ir jau nemažai jų pastatė. KKT terminale, kur rado tinkamas patalpas metalo konstrukcijoms gaminti, pastatytas pirmas laivas Lietuvoje. Toks laivas rinkoje kainuoja apie 4 mln. eurų.
Šios bendrovės projekto vadovas Antanas Lūža pasakojo, kad Klaipėdoje pastatytas aptarnaujantis vilkikas, naudojamas žuvų auginimo ūkiuose. Jis turi du kranus, kuriais iš vandens ištraukiami tinklai su užaugintomis lašišomis. Laivo įgula - 4 žmonės.
"Sidc Lt" darbuotojus samdo Ukrainoje, buvo atsivežusi net indų. "Galėtume dar labiau plėsti savo veiklą, tačiau susiduriame su didžiule problema - trūksta praktikos turinčių darbuotojų. Šiuo metu vėluoju įgyvendinti projektą vien todėl, kad neturiu surinkėjų, laivų korpusininkų. Vienu metu trūksta suvirintojų, kitu - surinkėjų. "Sidc Lt" turi nemažai projektų ir užsienyje. Taikome rotaciją, sudarome žmonėms sąlygas padirbėti ir užsienyje", - pasakojo A. Lūža.
Šiuo metu KKT ceche, kuriame buvo pastatytas laivas, gaminamos ritės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą