Uosto direkcija neigia teršianti marias
Uosto direkcija neigia teršianti marias

Vakar uostamiestį pasiekė sensacinga žinia, esą valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidžia nuotekas į Kuršių marias. Laikinasis jos vadovas Vidmantas Paukštė tvirtina, kad tai ne tarša, o dumblo valymo procesas - iš marių siurbiamas dumblas su vandeniu, dumblas lieka specialiuose maišuose, o vanduo vėl išbėga į marias.

Ketvirtadienį LRT tyrimų skyrius paskelbė, kad Uosto direkcija septynerius metus iš užteršto grunto aikštelės į Kuršių marias leido nuotekas su gyvsidabriu, neturėdama reikiamo leidimo ir kad už tai valstybinei įmonei gresia bauda.

"Visi teršalai ir iš Smeltalės upelio, ir iš kitur galų gale vis tiek patenka į Kuršių marių akvatoriją. Kol kas mes vieninteliai siurbiame dumblą, norėdami pagerinti marių akvatorijos būklę", - aiškina V. Paukštė.

Kodėl reikia valyti?

L. e. p. Uosto direkcijos generalinis direktorius V. Paukštė, komentuodamas LRT tyrimų skyriaus tyrimą, kelia klausimą, ar tai yra nuotekos. Malkų įlankos dalyje jau keliasdešimt metų buvo 4 klasės užterštumo grunto, t. y. tokio, kurio negalima išplukdyti ir nugramzdinti jūroje. Itin daug jo buvo susikaupę plaukiojančiųjų dokų duobėse. Nuo sovietmečio jis nebuvo valomas. AB Vakarų laivų gamykla jau turbūt prieš gerus dvidešimt metų kėlė klausimą, kad reikia išvalyti dokų duobes, nes jose jau seniai nebebuvo projektinio gylio. Galima sakyti, kad uosto verslininkai darė direkcijai spaudimą ir dėl gamybos poreikių, tačiau marių akvatorijoje buvo tiksinti bomba - po jas plaukiojo tributilalavu užterštas dumblas, atsiradęs dar nuo tų laikų, kai nebuvo uždrausta laivams dažyti vartoti šios medžiagos turinčių dažų.

"Daugiausia tai buvo sąnašinis gruntas - dumblas. Uosto direkcija vykdydama dvi sutartis jau išvalė 259 tūkst. kub. m to grunto, bet Malkų įlankos valymo darbai dar nėra baigti", - aiškino laikinasis Uosto direkcijos vadovas.

Ką daroma su gruntu?

V. Paukštės teigimu, gruntas pagal parengtas poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankos ataskaitas ir parengtus techninius projektus dabar yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje, esančioje pietinėje uosto dalyje, kuri įrengta sovietmečiu nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Būtent toje vietoje ją įrengti buvo numatyta 2004 m. detaliame plane.

V. Paukštė aiškina, kad užterštas gruntas yra siurbiamas su marių vandeniu ir keliauja į užteršto grunto aikštelę. Pakeliui jis sumaišomas su flokuliatais, kurie grunte suriša kenksmingas medžiagas. Gruntas su vandeniu patenka aikštelėje į vadinamuosius maišus, sintetinius konteinerius. Iš maišų vanduo išbėga, bet naujas vanduo į juos nepatenka.

"Dirbama atbulinio vožtuvo principu. Vanduo pasišalina, maišuose likęs gruntas nusausėja ir sutankėja. Tas vanduo yra iš marių. Mes paimame iš marių dugno dumblą, kuriame yra tam tikras tributilalavo kiekis, todėl to grunto neleidžiama gramzdinti jūroje. Tokio grunto marių dugne yra ir dabar. Žinia, mariose plaukioja žuvys ir minta tuo dumblu, jis sklinda po visą akvatoriją, galų gale veikiamas laivų sraigtų patenka ir jūrą ir t. t. Mes tą dumblą siurbiame, o marių vanduo išbėga", - aiškino V. Paukštė.

Ar reikėjo papildomo leidimo?

V. Paukštės teigimu, pagal valstybinį monitoringą Malkų įlankos vandenyje gyvsidabrio dabar yra daugiau nei vandenyje, išbėgančiame iš tų maišų. Pasak laikinojo Uosto direkcijos vadovo, į marias iš maišų išleidžiamame vandenyje nustatytos gyvsidabrio vertės yra dešimtis kartų mažesnės, nei numato nuotekų reglamentas.

"Visa problema, kuri kilo dabar - klausimas, ar direkcijai reikėjo, ar nereikėjo papildomo taršos leidimo. Aplinkosaugininkai mano, kad tokiai veiklai vykdyti reikėjo dar vieno leidimo. Mes manome, kad nereikėjo, nes turėjome statybos leidimą kasti ir sandėliuoti tą gruntą aikštelėje. Dėl to dabar ir vyksta diskusija. Kadangi mes norime ir toliau valyti tą dumblą ir manome, kad tai būtina daryti, todėl jau išsiėmėme taršos leidimą tam būsimam grunto kiekiui, kurį dar planuojame išvalyti iš Malkų įlankos", - aiškino laikinasis Uosto direkcijos vadovas.

Pagal uosto bendrąjį planą, numatantį pietinės uosto dalies plėtrą, tą vietą, kur dabar yra užteršto grunto aikštelė, planuojama panaudoti naujoms teritorijoms formuoti. Uosto direkcija planuoja tą užteršta gruntą panaudoti šiam tikslui. Toks būdas taikomas ir kituose uostuose, pavyzdžiui, Skandinavijos, Šiaurės jūros uostuose.

"Dabar tas užterštas gruntas plaukioja po akvatoriją, o mes siekiame padaryti taip, kad jis nebesklistų į aplinką", - sakė V. Paukštė.

Buvęs Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigia dar neįsigilinęs į naują LRT tyrimų skyriaus straipsnį, bet ankstesnį LRT tyrimą apie uostininkus, pasirodžiusį prieš savivaldybių rinkimus, jis vadina šmeižtu, kuriame buvo pažerta nemažai nepagrįstų kaltinimų.

Sidebar placeholder