"Išeiname į tiesiąją su žemsiurbės statyba. Užtrukome ilgai, nes tai yra pakankamai sudėtingas įrenginys, laivo dizainas, o dar sudėtingesnis tokio laivo komplektavimas. Beveik pusmetį vyko įvairiausios konsultacijos su kompanijomis, kurios turi didelę patirtį žemsiurbių statyboje ir komplektacijoje", - pasakojo direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Esą daugiausia truko svarstymai dėl laivo jėgainės. "Žaliu laivu" planuojamą žemsiurbę pavadinęs A. Vaitkus tvirtino, jog prasmingiausia būtų turėti laivą, kuris gali būti varomas tiek dyzeliniu kuru, tiek dujomis. Akcentuojama, jog naudojant dujas žemsiurbės eksploatavimo išlaidos galėtų būti net 40 proc. mažesnės.
A. Vaitkus tvirtino, jog įsigijus "žalią laivą" bus prisidėta prie to, kad terminalas įgytų dar didesnę prasmę.
Šiuo metu jau parengta techninė specifikacija, rengiami pirkimo dokumentai ir tikimasi, jog toks laivas Klaipėdos uoste atsiras po poros metų.
Skaičiuojama, jog minimo laivo ilgis turėtų siekti apie 70-80 metrų ir apie 16 m plotį. Jame būtų įmontuotas grunto siurblys, taip pat pakabinamas siurblys ir greiferinis kranas, kurio kaušo tūris turėtų siekti ne mažiau nei 4 kubus. Specialistų skaičiavimų laivas turėtų gebėti pasiekti ir "paimti" gruntą iš 22 metrų gylio.
"Skaičiavimai atlikti žiūrint į perspektyvą. Tokie laivai tarnauja apie 30 metų", - aiškino A. Vaitkus.
Perkant laivą turėtų būti statomas ir jungiamasis vamzdynas. Praeityje gilinant uostą direkcijai teko ypač brangiai mokėti už į jūrą išmetamą gruntą. Esą jį galima kaupti, o vėliau panaudoti kaip statybinę medžiagą.
"Dviguba nauda: nekainuotų grunto išvežti į dampingo regionus, o jį naudojant kaip statybinę medžiagą būtų galima formuoti naujus žemės sklypus", - tikino A. Vaitkus.
Beje, nors būtą diskusijų su miesto Savivaldybės specialistais, šis laivas negalėtų gilinti mažųjų valčių prieplaukos, kadangi dėl savo specifikacijų jis labiau skirtas veikiančio uosto tvarkymui.
Tokio laivo reikalingumą ir atsiperkamumą A. Vaitkus grindė tuo, kad šiuo metu susidūrus su netikėtai užnešta krantines žemsiurbę reikia gabenti iš tolimų uostų, kadangi tokių laivų neturi nei vienas iš kaimyninių uostų. Tokia mobilizacija kainuoja milžiniškus pinigus - nuo 800 tūkst. iki milijono litų. Esą turint savo laivą kiltų mažiau klausimų, ar teisingai paskaičiuotas iškastas kiekis ir ar ne per daug tai kainavo.
Be visa to, anksčiau planuojant uostą buvo padaryta daug klaidų: specifikacijos buvo tokios, kad gruntui užnešus krantinę atitinkamos gramzdos laivo Klaipėdos uostas priimti nebegali. Tokias problemas, anot A. Vaitkaus, paprasčiau sprendžia vokiečiai Hamburgo uoste: jie iškart suformuoja resursą, todėl net užnešus krantinę vis tiek galima priimti didelius laivus.
Skaičiuojama, jog tokio laivo komplektavimas galėtų kainuoti apie 40 mln. dolerių (apie 36,3 mln. eurų). Vis dėlto spėlioti, kas galėtų ryžtis statyti tokį laivą, A. Vaitkus nepanoro. Ne paslaptis, kad panašias žemsiurbes yra statę ir klaipėdiečiai. Manoma, kad konkursu turėtų susidomėti europiečiai - žemsiurbes stato olandai, belgai ir kitų šalių laivų statytojai.
Skaičiuojama, jog konkursas truks apie du mėnesius, tad pasiūlytus variantus bus galima žinoti jau rugpjūčio mėnesį.
Laivų grimzlės riboti nereikėjo
Pernai atliekant Klaipėdos uosto valymo darbus buvo išvalyta apie 500 tūkst. kub. m sąnašų, darbai kainavo 2,8 mln. eurų.
Nei pernai, nei šiemet Klaipėdos uosto kapitonui nereikėjo dėl atsiradusių sąnašų riboti maksimalios leistinos laivo grimzlės, kuri šiaurinėje dalyje yra 13,4, o pietinėje - 13,2 m.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą