Uosto direkcijos rūpesčiai metams baigiantis.

7,8,9 krantinės, esančios AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje - viena iš opiausių šių metų Uosto direkcijos problemų. Tai skaudi tema ir KLASCO, kuri turėtų galimybę prie šių krantinių krauti didesnio tonažo laivus, jeigu čia būtų 14 metrų gylis. Apie šią ir kitas problemas, iškylančias Klaipėdos valstybinei jūrų uosto direkcijai įgyvendinant šių metų investicinius projektus, kalbėjomės su Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi Algirdu Kamarausku.

Tyrimams - apie pusę milijono litų

7,8,9 krantinių rekonstrukcija buvo baigta 1998 m. pradžioje. Objektą priėmė valstybinė priėmimo komisija. Paskui pagilinus iki 12 metrų KLASCO eksploatavo šias krantines. Prieš pradedant gilinimo darbus iki 14 metrų buvo atlikti bandomieji šių krantinių gręžiniai norinti patikrinti kitų tyrimų rezultatus. Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta ekspertų komisija. Ji, įvertinusi pirminių gręžinių rezultatus, nusprendė, jog reikia atlikti papildomus tyrimus, idant būtų galima pateikti galutinę išvadą apie tų krantinių būklę.
Tyrimų programą parengė Belgijos kompanija "Haecon". Belgai sutiko su ekspertų siūlymu programą šiek tiek pakoreguoti. Ją sudarė dvi sudėtinės dalys. Viena - papildomi geologiniai tyrimai siekiant nustatyti, kokiame gylyje prasideda moreniniai sluoksniai. Antra tyrimų dalis - pačiose krantinėse, būtent toje zonoje kur yra morena, buvo padaryta 12 horizontalių gręžinių. Jų tikslas - nustatyti, ar moreniniuose sluoksniuose taikant begų technologiją galima pasiekti atitinkamo skersmens cementgrunčio koloną. Kai kurie Lietuvos specialistai manė, kad morenoje pasiekti tokių parametrų cementgrunčio kolonas, kurios buvo numatytos projekte, neįmanoma, kad realiai jos turi būti suformuotos mažesnių parametrų (diametro). Atlikus 12 gręžinių ekspertai priėjo prie išvados, kad cementgrunčio kolonų parametrai nėra tokie, kokie buvo numatyti projekte.
A. Kamarauskas patvirtino tai, jog įvairiems tyrimams: ir gręžiniams, ir darbams po vandeniu, ir laboratoriniams, ir kt. tyrimams atlikti Uosto direkcija išleido jau beveik pusę milijono litų.

Galutinį žodį tars ekspertai

Šiuo metu Uosto direkcijos specialistai analizuoja įvairias rekomendacijos. Į klausimą, ar tas krantines reikėtų iš naujo stiprinti, ar įvertinus tiek esančių cementgrunčio kolonų, tiek špuntų, tiek inkarų stiprumą jau dabar galima gilinti prie tų krantinių iki 14 metrų, rekomendacijos neatsako. Tikėtasi, jog po šios savaitės pradžioje Susisiekimo ministerijos organizuoto visų ekspertų, Aplinkos ministerijos atstovų pasitarimo bus priimtas sprendimas, kokiu keliu reikėtų eiti - ar rengti papildomo sustiprinimo darbų projektą, ar įvertinus visas aplinkybes jau dabar galima atlikti gilinimo darbus.
"Nesinori skubėti ir priimti klaidingą sprendimą dėl 7,8,9 krantinių. Jeigu bus būtina čia daryti kokius nors papildomus darbus, teks derinti su KLASCO, kada reikės juos daryti. Turint omenyje, jog kitų metų pradžioje planuojame pradėti 5-6 krantinių rekonstrukciją ir jų nebus galima eksploatuoti, jeigu dar būtų atliekami darbai ir 7,8,9 krantinėse, KLASCO atsidurtų gana sudėtingoje situacijoje",- "Vakarų ekspresui" sakė A. Kamarauskas.
Pasak jo, apie kokius nors politinius ar kitokius siekius šiuo klausimu kalbėti neverta, nes tai esą tik techniniai dalykai. Nei KLASCO, nei Uosto direkcija neturi jokių interesų, išskyrus norą, kaip galima greičiau pradėti maksimaliai eksploatuoti šias krantines esant prie jų 14 gyliui. Tačiau galutinį žodį, ar galima bent vieną krantinę pagilinti, kad prie jos būtų galima švartuoti bent vieną didelį laivą, turi tarti ekspertai.

Farvaterio gilinimo darbai

Planuotiems farvaterio tarp "Begos" ir 101-104 krantinių, esančių nuomojamoje LKAB "Klaipėdos Smeltė" teritorijoje, gilinimo darbams šiemet buvo numatyta skirti 6,3 mln. Lt. Šie darbai jau atlikti ir rangovas gavo pinigus. Kadangi š. m. Uosto direkcijos sąmatoje daugiau lėšų gilinimo darbams nebuvo numatyta, sutarta su rangovu, jog jis dirbs toliau, o už darbus bus sumokėta jau iš kitų metų sąmatos lėšų. Dėl lėšų stygiaus šiuo metu atliekamas tik pirmas darbų etapas, t. y. gilinama tik iki 11 m. Šiuos darbus planuojama baigti iki šių metų pabaigos. Antras darbų etapas - minėtos farvaterio dalies gilinimas iki 12,5 metrų - bus pradėtas kitais metais.
Pasaulio banko (PB) reikalavimu buvo atliktas poveikio aplinkai įvertinimo dėl farvaterio nuo 10-osios krantinės, ties kuria baigiasi 14 m farvaterio gylis, iki 115- osios krantinės gilinimo iki 12,5 m, atnaujinimas. Uosto direkcijai pavyko susitarti su PB, kad šis projektas būtų finansuojamas pagal tą pačią paskolos sutartį, pagal kurią jis finansavo ir uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbus. Tai yra šiam projektui įgyvendinti bus naudojama daugiau kaip 30% Uosto direkcijos lėšų, o likusi dalis finansuojama iš PB paskolos.
Užpraeitą savaitę gautos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai įvertinimo ataskaitos patvirtinimas. Ataskaita yra išversta į anglų kalbą ir išsiųsta PB. Gavus jo pritarimą bus skelbiamas konkursas farvaterio gilinimo darbams nuo 10 iki 12,5 m gylio beveik iki pat Tarptautinės jūrų perkėlos atlikti. Beje, dabar farvateris yra 110 pločio, o atlikus gilinimo darbus jis bus išplatintas iki 125 m. Vėliau, kai bus statomos krantinės bereikės išsigilinti iki farvaterio. Nors tai kitų metų darbai, tačiau konkursas jiems atlikti bus skelbiamas dar šiemet.

Tebelaukiama pinigų iš kariškių

Šiemet buvo tęsiami kruizinių laivų terminalo statybos darbai. Iš pradžių buvo ketinama čia statyti krantines, kurių projektinis gylis būtų 8,5 m. Paskui, turinti omenyje, kad prie kruizinio laivų terminalo galės būti švartuojami ir karo laivai, buvo priimtas sprendimas statyti 10 m projektinio gylio krantinę. Tad taip pat kaip ir dėl 5-6 krantinių (apie tai rašyta lapkričio 14 d. "Vakarų eksprese") teko perprojektuoti, atlikti papildomus darbus.
Šiam objektui šiemet iš viso buvo numatyta skirti beveik 20 mln. Lt. Buvo priimtas Vyriausybės sprendimas jo finansavimui lėšų skirti ir iš kariškių biudžeto: 5 mln. Lt šiemet, ir 5 mln. Lt kitais metais. Uosto direkcija tikisi, kad kaip galima greičiau minėti pinigai bus pervesti į jos sąskaitą. Nors darbai yra vykdomi, tačiau direkcija negali už juos mokėti, kadangi jos lėšos jau išnaudotos, o kariškių pinigai dar negauti.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, statant kruizinių laivų terminalą atsilikimų nuo planuotų darbų buvo nemažai. Ilgai užtruko diskusijos dėl kruizinių laivų operatorės AB "Klaipėdos laivų remonto" krano nukėlimo. Pasak A. Kamarausko, tai labai sudėtingas Uosto direkcijos objektas, kurio statybos pabaigos nekantriai laukiama. Jeigu orai nesutrukdys, jeigu laiku bus nutiesti inžineriniai tinklai, jis bus baigtas dar šiemet. Žinoma, dalis dangų klojimo darbų bus atidėti iki pavasario, tačiau tai numato statybos techniniai reglamentai.
Jau yra paskeltas konkursas gilinimo darbams ir prie kruizinių laivų terminalo atlikti. Gylis čia dabar yra 6,5-7 m, o turės būti 10 m. Šiuos darbus planuojama atlikti iki kitų metų balandžio mėnesio.

"Bega" pageidavo ilgesnio pirso

Dabartinė pirso, kuriuo naudojasi jūrų krovinių kompanija "Bega", konstrukcija pastačius didelį laivą neleido pilnai išnaudoti technologinės krovos įrangos. Dalykas tas, kad zona, kuria gali judėti lauderis, neapimdavo viso laivo triumų ilgio. Todėl iš pradžių turėdavo būti pakraunama viena laivo pusė, paskui jis apsukamas ir kraunama į kitus triumus. Taigi kompanija pageidavo turėti ilgesnį pirsą.
Šiuo metu vyksta pirso - 71-72 krantinių, rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlieka AB "Klaipėdos hidrotechnika". Jiems buvo numatyta skirti 1 mln. Lt. ir už juos tiek jau sumokėta. A. Kamarausko teigimu, šiuo metu skaičiuojami visi Uosto direkcijos sąmatos likučiai. Ketinama prašyti susisiekimo ministro leisti iš tų likučių ar iš paprastųjų išlaidų apmokėti už kitus šių krantinių rekonstrukcijos darbus. Pasak infrastruktūros direktoriaus, trūkstama suma nėra didelė - apie 2-2,5 mln. Lt.
Šiemet 67-osios krantinės, kuria naudojasi "Bega", rekonstrukcijos projektui įgyvendinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė beveik 4 mln. Lt. 135 šios krantinės, kurios gylis - 12,5 m, metrų rekonstrukcijos darbai jau atlikti, nors buvo kilę problemų siekiant sutankinti gruntą.
Šiemet taip pat ketinama paskelbti nedelį konkursą gilinimo darbams ties 67-ąja krantine, kad iki jos nuo farvaterio galėtų priplaukti didesni laivai. Tam lėšų skirti numatyta kitais metais, tačiau darbus atlikti ketinama dar šiemet, o atsiskaityti vėliau.
Kitas didelis projektas yra 69-70 "Begos" krantinių rekonstrukcija. Jam bus imamas kreditas. Jau yra gautas Finansų ministerijos pritarimas. Šią savaitę planuota susitikti su Šiaurės šalių investicijų banko "Nordvic Investment Bank" atstovais ir pasirašyti paskolos sutartį. Šiemet šio objekto statybai numatyta skirti 10 mln. Lt. Planuojama, kad šiemet bus atlikta darbų už 7,5 mln. Lt.

Privažiavimo keliams - daugiau kaip 9 mln. Lt

Šiemet vien geležinkelio remonto ir rekonstrukcijos darbams Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skyrė 6 mln. Lt.
Po ilgų diskusijų antro geležinkelio kelio į AB "Klaipėdos nafta" nutiesimo projekto įgyvendinimą teko perimti Uosto direkcijai. Jam ji šiemet skyrė apie 2 mln. Lt.
"Klaipėdos naftai" iškildavo problemų, kadangi visos keturios estakados būdavo aptarnaujamos naudojant vieną geležinkelio privažiavimo kelią. Paprastai žiemos laikotarpiu būdavo didelis naftos produktų srautas, tad šimtai, o kartais net iki tūkstančio cisternų susikaupdavo įvairiuose Lietuvos geležinkelio keliuose todėl, kad bendrovė negalėdavo jų greitai išpilti.
Šiemet antras geležinkelio kelias į AB "Klaipėdos nafta" baigtas tiesti. Jį jau priėmė priėmimo komisija. Tad dabar vienu geležinkelio keliu galima cisternas išstumti nuo estakadų, o kitu pristatyti.
Šiemet buvo tiesiamas 211-asis geležinkelio kelias palei AB "Klaipėdos kartonas", tarp esančio 210-ojo kelio ir "Klaipėdos kartono" didžiojo cecho sienos. Norima sudaryti galimybę čia pastatyti vieną geležinkelio sąstatą, kuri paskui būtų galima nukreipti į "Begą". Tai praktiškai užbaigtas įgyvendinti projektas, tačiau liko dalis 210-ojo kelio remonto darbų, kurie buvo įtraukti į 211-ojo kelio tiesimo projektą.
A. Kamarausko teigimu, dar neišspręsti 210-ojo geležinkelio kelio perdavimo į Uosto direkcijos balansą Vyriausybės nutarimu klausimai. Taigi liko nedidelė dalis lėšų, kurios buvo skirtos 210-ojo kelio remontui. Kadangi šis kelias dar nėra Uosto direkcijos turtas, juridiškai ji negali jam skirti lėšų. Šio klausimo sprendimui dar prireiks laiko, tad tos lėšos jau, ko gero, bus naudojamos tik kitais metais. Darbo komisija jau priėmė 211-ąjį kelią, geležinkelininkai jau leidžia nuo naudotis, o valstybinė komisija jį priims kitąmet.
Praktiškai yra baigtas statyti geležinkelio privažiavimo kelias nuo 16-ojo kelio į 4-ąją krantinę, į KLASCO statomą birių krovinių terminalą. Tačiau iškilo problemų dėl vandentiekio perjungimo.
Šiemet nemažai atlikta geležinkelio remonto darbų tiek LKAB "Klaipėdos Smeltė", tiek KLASCO, tiek "Baltijos" laivų statyklos teritorijose. Nedideli geležinkelio remonto darbai vykdomi ir UAB "Transfosa", "Begoje" vienas iešmas bus pakeistas.
Jau įvyko konkursas dėl "Begos" vidaus geležinkelio kelių pertvarkymo darbų atlikimo, parinktas rangovas (kas rangovas?). Šiuo metu renkamas rangovas geležinkeliui į 3-iąją ir 4-ąją krantines tiesti. Tai didelis projektas, kuris numato ir išstovos kelyną tarp AB "Klaipėdos nafta" estakadų tvoros ir 16-jo kelio. Patys darbai bus pradėti kitais metais.
Šių metų Uosto direkcijos sąmatoje buvo numatyti 3 mln. 100 tūkst. Lt autotransporto privažiavimo kelių rekonstrukcijai ir išplėtimui. T. y. tiek lėšų Uosto direkcija perdavė Klaipėdos savivaldybei. 1,3 mln. Lt iš jų buvo skirtos išvažiavimo iš šiaurinio uosto keliui, o kitos - Žalgirio, Marių ir Veliuonos gatvių rekonstrukcijai.

Didieji investiciniai planai įvykdyti 100%

Nereikėtų pamiršti, jog šiemet buvo tęsiamas uosto įplaukos tobulinimas, t. y. buvo atliekami bangolaužių rekonstrukcijos ir statybos bei kanalo gilinimo darbai. Bangolaužius jau priėmė valstybinė komisija, nors juos planuota baigti tik 2003-aisiais metais. Pavasarį geri orai leido šiuos darbus baigti anksčiau. Numatyti gilinimo darbai taip pat baigti. Uosto kapitonas prie pirmų keturių krantinių leidžia įplaukti laivams, kurių grimzlė 12,5 m. Tai yra prie 1-4 osios krantinių gali būti priimami "Panamax" tipo laivai. Taigi savo planą pagal šį projektą Uosto direkcija įvykdė 100%, nors kai kurie finansinio atsiskaitymo klausimai dar nėra iki galo išspręsti. Šiam projektui buvo panaudotos didžiausios Uosto direkcijos investicijos - daugiau kaip 50 mln. Lt.