Klaipėdos uosto krovos apyvarta šiemet aktyvesnė nei pernai ir vyksta taip, kaip planuota. Atitinkamai geresnis ir pusmečio finansinis rezultatas – surinkta beveik 72 mln. litų laivų rinkliavų ir 11,8 mln. litų žemės nuomos mokesčio. Bendras prieaugis sudaro 3,6 mln. litų, o tai geriau nei tikėtasi stebint retesnius naftos tanklaivių įplaukimus.
Klaipėdos uostas kartu su Būtingės terminalu pagal bendrą krovos rodiklį – 21,1 mln. tonų - yra pirmas Baltijos šalyse: per Būtingę importuota 3,3 mln. tonų naftos (24,7 proc. arba 1,08 mln. tonų mažiau), o Klaipėdos uoste apyvarta padidėjo beveik 3 proc. – iki 17,8 mln. tonų. Teigiamas pokytis sudarė 494 tūkst. tonų. Tačiau Klaipėdos uosto rezultatas yra prastesnis nei Rygos, kur per 6 mėnesius krovinių padaugėjo beveik 16 proc. – iki 20,1 mln. tonų.
Panašumai ir skirtumai
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo pastebėjimu, per Rygos uostą gabenama krovinių, tokių kaip anglys (per 6 mėnesius +36 proc. - 7,3 mln. tonų) arba kompanijos „Uralchem“, kuri pasistatė terminalą, trąšos (+35,7 proc. – iki 1,01 mln. tonų), dėl kurių nėra konkurencijos. Anglių Klaipėdos uostas nekrauna, o Lietuvos ir Baltarusijos gamintojų biriųjų trąšų pas mus taip pat pilta 36 proc. daugiau – 5,1 mln. tonų. Tačiau reikia vertinti tai, kad tuo metu, kai Klaipėdos uoste naftos produktų sumažėjo 1,3 mln. tonų – iki 2,8 mln. tonų, Rygos uoste jų padaugėjo 35,9 proc. – iki 5,4 mln. tonų.
„Naftos produktus pas mus krauna dvi bendrovės, bet Krovinių terminalo įtaka nėra didelė, svyravimai reikšmingo poveikio uosto rezultatams nedaro. „Klaipėdos nafta“ turi didelių sunkumų dėl „Orlen Lietuvos“ produkcijos eksporto. Bet yra ir infrastruktūros skirtumų. Rygos naftos terminalas gali priimti 14,7 metro gramzdos tanklaivius, „Klaipėdos nafta“ – tik 13,4 metro gramzdos laivus“, - nurodė A. Drungilas.
KVJUD generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, kad naftos įmonių situacija atidžiai kontroliuojama.„Būsime tie, kurie nuolat klaus, ką ruošiatės daryti“, - žadėjo A. Vaitkus ir nurodęs, kad naftos krovinių rinkoje yra – apie tai kalbėta šiomis dienomis lankantis delegacijai iš Baškirijos. Tačiau jis pritaria nuomonei, kad naftos terminalo infrastruktūrą būtina gerinti. Tačiau ne taip, kaip siūlyta anksčiau, kai planuota statyti vadinamąją nulinę krantinę. Ji neužtikrintų tanklaivių saugumo. Ką nors darant, A. Vaitkaus požiūriu, reikia daryti žvelgiant į ateitį. Todėl naujos naftos terminalo galimybės gali atsirasti tik perstačius molus.
Iškėlė trąšos
Šiemet smukęs naftos produktų eksportas, bet didėjusi biriųjų trąšų krova iškėlė naują uosto lyderį. Į antrą poziciją, nustūmusi „Klaipėdos naftą“ laipteliu žemyn, iškopė bendrovė Birių krovinių terminalas. Ši baltarusiškas trąšas kraunanti kompanija per 6 mėnesius pasiekė 2,85 mln. tonų apyvartą, kai „Klaipėdos nafta“ smuktelėjo iki 2,4 mln. tonų.
Tačiau A. Vaitkus džiaugiasi, kad rezultatą pagerino ir didžiausia uosto Klaipėdos jūrų krovinių kompanija KLASCO, per pusmetį krovusi 6,5 mln. tonų įvairių krovinių. Ir akivaizdu, kad Klaipėdos uosto stiprybė – įvairovė, nes vienų krovinių mažėjant svyravimus gali išlyginti kiti. Per KLASCO šiemet gabenta daugiau ne tik baltarusiškų trąšų, bet ir geležies rūdos iš Rusijos – jos krauta 719 tūkst. tonų. Šis naujas krovinys atsirado iškart, kai pernai birželį buvo baigta gilinti KLASCO 7 krantinė. Kai bendras Rusijos krovinių kiekis mūsų uoste mažėja, šis atvejis dar kartą įrodo, kad infrastruktūra pajėgi būti konkurencijos įrankiu.
Pasak A. Drungilo, Rusijos kroviniai nesudaro nė 8 proc. apyvartos – jų šiemet gali būti iki 2,5 mln. tonų. O Baltarusijos krovinių lygis grįžta į geriausius uostui 2011 metus, tikimasi 11 mln. tonų srauto. Tai sudarytų beveik 30 proc. viso kiekio.
Rašyti komentarą