Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas juokauja, kad užteršto grunto valymo problema uoste yra tokia pat sena kaip pati AB Vakarų laivų gamykla (VLG). Jau greitai bus 50 metų, kai įrengtos plaukiojančiųjų dokų, kuriuose remontuojami laivai, duobės, ir nuo to laiko iki šiol jos niekada nebuvo valomos.
Dar tada, kai pats A. Kamarauskas dirbo tuometinėje Vakarų laivų remonto įmonėje (dabar VLG) generaliniu direktoriumi, t. y. 1997-1999 m., buvo diskutuojama užteršto grunto klausimu, nors jis taip aštriai kaip pastaruosius kelerius metus, jog būtina išvalyti, nebuvo keliamas.
Jau labai sena istorija, kai 2000-aisiais atliekant uosto vartų rekonstrukciją iš Pasaulio banko paskolos buvo skirta lėšų užteršto grunto aikštelės statybai. "Pasaulio banko paskola - tai ne labdara, kurios mums nepavyko panaudoti", - teisinosi A. Kamarauskas.
Teritorija įsigyta mainais
Labai ilgai ginčytasi dėl vietos, kurioje toks objektas galėtų atsirasti. Daug buvo pažadų pradėti jį statyti. Šių eilučių autorei teko rašyti antraštę, kad Klaipėdos uostas užteršto grunto aikštelę turės 2004-aisiais.
Galų gale buvo nuspręsta aikštelę įrengti nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje, kuri anuomet priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Pastaroji perdavė prieplaukos teritoriją Uosto direkcijai, o ši kaip kompensaciją už tai yra įsipareigojusi įrengti naują mažųjų ir pramoginių laivų prieplauką. Tesėti pažadą labai ilgai nesiseka. Jos projektas jau parengtas, buvo paskelbtas konkursas, yra parinktas net rangovas, tačiau dėl finansavimo stokos projekto įgyvendinimas užpernai buvo atidėtas. A. Kamarausko teigimu, sutartis su rangovu iki šiol dar nėra nutraukta.
"Gali būti, kad kitų metų antroje pusėje prasidės valčių prieplaukos statybos darbai. Mes taip planuojame, tačiau žiūrėsime, kokios bus mūsų finansinės galimybės. Kad ir kaip būtų, tą objektą reikia pastatyti, nes esame įsipareigoję. Tikimės jam gauti Europos Sąjungos paramą. Kitais metais prasideda naujas finansinis laikotarpis, tai - šio objekto finansavimo perspektyvos", - sakė direkcijos infrastruktūros direktorius.
Aplinkosaugininkai palaimino
Sutartis dėl užteršto grunto valymo darbų su konkursą laimėjusia Latvijos bendrove BGS buvo pasirašyta prieš dvejus metus. Jos atliekamų darbų bendra vertė - per 20 mln. Lt su PVM.
Gana ilgai užtruko paruošiamieji darbai. Reikėjo gauti statybos leidimą, įrengti ir sutvarkyti pačią aikštelę, kurioje sandėliuojamas užterštas gruntas.
Nuo dumblo paėmimo vietos iki pačios jo apdorojimo ir saugojimo aikštelės, kuri įrengta netoli Jūrų perkėlos terminalo, nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje, atlikus gręžimo darbus po Smeltės pusiasaliu, nutiestas vamzdis. Taigi trys VLG dokai yra sujungti su užteršto grunto saugojimo aikštele vamzdžiu.
Buvo būtina gauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) leidimą vykdyti valymo darbus. Iš pradžių užterštu gruntu buvo užpildyti trys bandomieji geotekstilės maišai, paimti iš jų ištekėjusio vandens mėginiai, atliktas tyrimas ir tik tada KRAAD davė leidimą vykdyti valymo darbus ir atskirtą nuo dumblo vandenį pilti į Kuršių marias. Vaizdžiai tariant, technologiją palaimino aplinkosaugininkai. Tad realūs grunto siurbimo darbai pradėti tik šiemet rugpjūtį.
Dirbama lėčiau nei tikėtasi
Išvalyti reikia apie 200 tūkst. kubinių metrų užteršto grunto. Didžioji jo dalis yra susikaupusi dviejose uosto akvatorijose. Apie 150 tūkst. kub. m jo yra VLG trijų plaukiojančiųjų dokų duobėse. Aktualiausias yra didžiausias, 219-asis, dokas. Tam, kad į jį būtų galima statyti laivus, turinčius didesnę grimzlę, jis turi būti giliau gramzdinamas, tačiau to padaryti neleisdavo po juo susikaupęs dumblas. Dėl šios priežasties VLG patirdavo problemų.
Apie 50 tūkst. kub. m užteršto grunto yra akvatorijoje tarp AB "Klaipėdos laivų remontas" ir UAB Vakarų Baltijos laivų statyklos. Ji gana uždara ir joje, kaip ir po dokais, yra susikaupę užteršto grunto. Ten turi būti valoma ir pati akvatorija, ne tik dokų duobės.
Pagal sutartį visi darbai turi būti baigti kitų metų kovo pabaigoje. "Deja, jie nevyksta taip sparčiai, kaip mes tikėjomės. Viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad dumblas yra labai užterštas įvairiomis technogeninėmis šiukšlėmis. Dėl to užsikemša šnekai, per kuriuos yra siurbiamas gruntas, - sakė A. Kamarauskas. - Nors darbų tempas kiekvieną mėnesį gerėja, greičiausiai rangovas nespės jų atlikti laiku, nes tam, kad pagreitėtų vandens išsiskyrimas, be visų kitų dalykų, dar reikalingas ir šalčio ciklas, kad temperatūra gerokai nukristų. Dar nežinia, kokia bus žiema, ar bus gana šalta, ar leis vykdyti darbus. Beje, vanduo gali tiesiog paprasčiausiai užšalti."
Kol kas iki šiol išsiurbta tik per 50 tūkst. kub. m grunto. A. Kamarausko teigimu, tai yra tas kiekis, kuri reikėjo išvalyti iš po didžiojo 219-ojo VLG doko. Uosto direkcijos specialistai mano, kad realiai dumblo yra išvalyta mažiau nei deklaruoja rangovas.
ŠIUKŠLĖS. Užteršto grunto valymo darbus iš pradžių labai stabdė technogeninės šiukšlės.
Pagal sutartį atsiskaityti su rangovu Uosto direkcija turi už visišką vieno doko duobės išvalymą, t. y. už projektinio gylio atkūrimą. Tik tada bus pasirašytas darbų atlikimo aktas ir juo remiantis sumokėti pinigai. Šiuo metu rangovas, dirbantis ir per šventes, jau paprašė atlikti matavimus po 219-uoju doku.
Dedamas specialus priedas
Siurbiamas užterštas gruntas atkeliauja vamzdžiu į užteršto grunto aikštelę ir yra supilamas į specialius geotekstilės maišus. Pagal naudojamą technologiją į išsiurbtą gruntą yra dedamas specialus priedas, kad vanduo lengviau atsiskirtų nuo dumblo. Latviai aiškina, jog tiek siurbiamo dumblo, tiek vandens dalelių krūviai yra skirtingi, jos viena kitą labai stipriai traukia, tad sunku atskirti vandenį nuo dumblo. Užtat dedamas kaip koaguliantas specialus priedas, t. y. ilgos molekulės, kurios suteikia kitą krūvį dumblui, ir tada vanduo nuo jo lengviau atsiskiria.
Visiškam grunto konsolidavimui, t. y. norint, kad kuo daugiau vandens nuo jo atsiskirtų, reikalingas vadinamasis šalčio ciklas. Pavyzdžiui, žiemą, kai būna nulinė ir neigiama temperatūra, dumblo atsiskyrimas nuo vandens pagerėja.
Visoje užteršto grunto aikštelėje yra įrengta drenažo sistema, vandens surinkimo šuliniai. Per geotekstilės maišus filtruojamas vanduo yra surenkamas ir leidžiamas į marias, o gruntas lieka maišuose.
Naudojami vokiečių gamybos maišai. Vieno ilgis - 60 m, plotis - 14 m. Jie yra užpildomi per kelis ciklus. Iš viso aikštelėje planuojama užpildyti 116 maišų. Šiuo metu pildomi 22 maišai, 2 paruošti, iš viso į aikštelę atvežti 38 maišai.
Bus nuomojama kitiems tikslams
Išsiurbtas gruntas, atskirtas nuo vandens, bus paliktas aikštelėje, kol kas dar nežinoma, ar su maišais, ar be. Ant jo bus užpiltas sluoksnis smėlio. Visa tai yra numatyta sutarties sąlygose.
7-8 ha užteršto grunto aikštelės teritorija yra kol kas niekam neišnuomotoje uosto žemėje. Techninėje projekto užduotyje numatyta, kad ji turi būti įrengta taip, jog vėliau būtų tinkama naudoti kitoms uosto reikmėms.
"Teritoriją pietinėje uosto dalyje mes vertiname kaip perspektyvią uosto veiklai ir joje numatome plėtros variantus. Dėl užteršto grunto aikštelės teritorijos nuomos po to, kai bus išvalytas visas gruntas, kai bus patvirtinti plėtros planai, kai joje atsiras hidrotechniniai įrenginiai, pavyzdžiui, krantinės, įrengti privažiavimo keliai, skelbsime konkursą pagal patvirtintą žemės nuomos tvarką", - kalbėjo A. Kamarauskas.
Svarbu visam uostui
Visa bėda ta, kad tame užterštame grunte, kuris jau pradėtas valyti minėtoje aikštelėje, yra didesnė, palyginti su kitomis uosto vietomis, tributilalavo junginių koncentracija. Tai žmogaus sukurtas junginys, kurio natūraliai gamtoje nėra. Pagrindinė jo atsiradimo Klaipėdos uosto grunte priežastis yra ta, kad kažkada laivų korpusai, idant neapaugtų dumbliais, buvo dažomi specialiais dažais. Jau praėjo keleri metai nuo to laiko, kai juos naudoti yra uždrausta.
Pradėjus dumblo valymo darbus pastebėta, kad tributilalavo junginių atsirado daugiau ir kitose uosto vietose, matyt, juos su vandeniu atneša srovės, tačiau normos, A. Kamarausko teigimu, nėra viršijamos.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus teigimu, užteršto grunto aikštelė labai svarbi yra ne tik Malkų įlankos akvatorijoje dirbančioms įmonėms, bet ir visam uostui. 2011 metais Aplinkos ministerija patvirtino naujus Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinius dokumentus (LAND), pagal kuriuos buvo sugriežtinti reikalavimai grunto užterštumui, nustatyti normatyvai, kada jis leidžiamas gabenti į jūrą.
"Susitikę su Aplinkos ministerijos atstovais bandėme atkreipti dėmesį, kad mums šie normatyvai šiek tiek per anksti sugriežtinti. Mat kitos Europos šalys jau išsivalė tuos dumblus, užterštus tributilalavo junginiais, tad gali sau leisti taikyti ir griežtesnes normas, o pas mus tik dabar vyksta valymo darbai", - kalbėjo A. Kamarauskas.
Anot jo, Malkų įlankoje negalima atlikti valymo darbų, nes pagal naujus LAND reikalavimus dėl alavo koncentracijos nebegalima iškasto dumblo išvežti į sąvartyną jūroje. Jeigu visus nešmenis, kurių pagal statistiką Klaipėdos uoste per metus gali nusėsti nuo 200 iki 900 tūkst. kub. m, reikėtų išvežti ne į jūrą, o sudėti tokiose aikštelėse, kokia įrengta nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje, tada valymo darbai būtų labai brangūs ir Uosto direkcijos biudžete didžioji dalis lėšų būtų skiriama ne statyboms, ne investicijoms, o eksploatacijai.
"Kai pabaigsime užteršto grunto valymo darbus, tikiuosi, pajudės daugelis dalykų Malkų įlankoje, nes dings taršos šaltinis. Joje bus galima atlikti tiek gilinimo, tiek valymo darbus. Ten dirbančioms uosto krovos kompanijoms tai labai aktualu, nes jos investuoja į uosto suprastruktūrą ir nori didesnio gylio. Todėl užteršto grunto aikštelė yra labai svarbus objektas visais aspektais", - mano A. Kamarauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą