Vartai į Europą atsiveria Minijos kaime.

Europa suteikia naujų galimybių Lietuvos mažiesiems uostams

Praėjusįjį savaitgalį Ventės rage vyko tarptautinis seminaras, kuriame dalyvavo Vokietijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Seminaro metu buvo kalbama apie tai, kaip pasinaudoti galimybėmis, kurias šalių - kandidačių mažiesiems uostams suteikia prisijungimas prie Europos uostų sistemos. Po seminaro vykusios spaudos konferencijos metu Gunnar Platz iš Planco instituto Vokietijoje, koordinuojančio INTERREG'o programos "SuPortNet" projektą, "SuPortNet" Latvijos nacionalinio projekto koordinatorius Artūras Skroderis, Kęstutis Oginskas ir Andrius Varnas, projekto Lietuvoje koordinatoriai, žurnalistams papasakojo apie tai, kas jau padaryta, ir apie artimiausius planus.
2002 m. lapkričio mėnesį pasirodžiusioje valstybės plėtros strategijoje numatyta vandens turizmo plėtra Nemuno, Kuršių marių baseinuose, mažųjų uostų įrengimas. Juokaujama, kad ši eilutė atsirado tik todėl, kad ministras pirmininkas A. Brazauskas, buriuotojas su stažu, vienąkart tamsoje su jachta paklaidžiojo tarp užgesusių bakenų Kuršmarėse ir pyktelėjo, kad Lietuvos vidaus vandenyse tvarkos ne per daugiausiai. Belaukiant iniciatyvos "iš viršaus", atsirado iniciatyva "iš apačios". Kintų buriavimo klubas jau prieš dvejus metus pradėjo bendradarbiauti su INTEREG'o programos "SuPortNet" projekto koordinatoriumi - PLANCO institutu Vokietijoje ir tapo šio projekto, kuriančio mažųjų uostų tinklą Baltijos jūros regione, dalyviu. "SuPortNet" programą sudaro trys pagrindinės dalys: uostų planavimas, informacinės bazės interneto tiklalapyje kūrimas, uostų statyba ir įrengimas jautriose gamtos vietose, kuriose keliami itin dideli aplinkosaugos reikalavimai. "SuPortNet" projektas yra INTERREG programos, finansuojamos iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, dalis.
"Su Port Net" projekto lyderiai - norvegai. Pavyzdžiui, vien tik Norvegijos Oslo fiorde yra apie 4 tūkstančius mažųjų laivų. Pagal Norvegijos kriterijus "žydrosios vėliavos" uostas yra žemutinė riba. Uostams jautriose gamtos vietose reikalavimai turi būti kur kas griežtesni nei tie, kurie keliami "žydrosios vėliavos" uostams. Juose turi būti numatytas fekalinių ir balastinių vandenų surinkimas iš jachtų, šiukšlių surinkimo sistema. Vokietijos PLANCO instituto, koordinuojančio "SuPortNet" projektą, atstovas Gunaras Platzas teigia, jog vienas uostas blogiau funkcionuoja nei būdamas uostų sistemos dalimi. Pasak jo, vandens turizmas, būdamas tarptautinis pagal savo prigimtį, turi svarbią įtaką šalių ekonomikai. "SuPortNet" projektas kuria visą Baltijos jūrą apimantį mažųjų uostų tinklą, bendrą informacinę bazę ir padeda rasti finansavimą infrastruktūros kūrimui. G. Platz'o nuomone, kaip tik pagal šią schemą "SuPortNet" projektas vyksta Lietuvoje. Pirmoje projekto dalyje buvo paruošta Minijos kaimo raidos programa, o ji ir tapo bene svarbiausiu dokumentu, parengiant jau investicinį vandens turizmo centro statybos projektą pagal PHARE 2000 programą.
Minijos kaimas faktiškai tėra tik vienas iš atraminių taškų, plėtojant Lietuvos mažųjų vidaus vandenų uostų tinklą. "SuPortNet" tikslas - integruoti Lietuvos uostus į bendrą jau visos Europos mažųjų uostų sistemą.

Kad nepavėlavus į traukinį

"SuPortNet" projekto sėkmę Lietuvoje lėmė bendradarbiavimas su Klaipėdos apskrities adeministracija, Šilutės rajono savivaldybe, Nemuno deltos regioniniu parku. Ir Minijos kaime statomas jachtų uostas, ir tarptautinių vidaus vandens kelių plėtros studija pagal projektą LI0014-01-15, atveria nedidelius, tačiau vis dėlto vartelius į ES. Vis dėlto galima imtis iniciatyvos ir pajudinti ir nemažą akmenuką. "Mes neturime monopolijos. Sugalvojome ir darome, tai galima daryti ne tik Nemuno žemupyje, Lietuvoje daug vietovių, kuriose galima ir reikia plėtoti turizmo infrastruktūrą",- sako K. Oginskas. Beje, kol išjudės valstybinės institucijos, galima ir pavėluoti į traukinį.
Per pastaruosius dešimt metų estai įsirengė devynis naujus uostelius. Latvijoje irgi nemažai uostų sutvarkyta PHARE lėšomis. Lenkijos turizmo institutas dalyvavo pirmoje "SuPortNet" programoje, parengė galimybių studijas, ir lenkai jau gavo 5 mln. eurų mažųjų uostų plėtrai Aistmarių regione. Vokietijoje pastaraisiais metais taip pat įrengta daug naujų uostų. G. Platzo teigimu, į mažųjų uostelių statybą Vokietijoje investuoja ir privatūs asmenys, tačiau jais rūpinasi ir valstybė.
Beje, Šilutės rajono savivaldybė pagal "SuPortNet I" programą pateikė preliminarią paraišką 5,8 mln. eurų mažiesiems uostams Kuršių mariose ir Nemuno deltoje įrengti. Žinoma, čia nekalbama apie uostus su dideliais gyliais, prie kurių krantinių kraunami laivai. Tai turėtų būti lengvos prieplaukos su tam tikra infrastruktūra. Reikėtų sutvarkyti Uostadvarį, įrengti prieplaukas Rusnėje, Šyšos kaime, Drevernoje. Nėra patogaus uostelio mažiesiems laivams ir kitame Kuršmarių krante - Juodkrantėje, Pervalkoje ir Preiloje. Preiloje, atrodo, jau pradėti uosto parojektavimo darbai, tačiau kol kas iš vandens pusės pasiekti Preilą yra sunku. Beje, Juodkrantėje buriuotojams nepatinka švartuotis prie tos betoninės sienos. Dėl Šventosios dar neapsispręsta, kokio uosto jai reikia, kas jį valdys. Galimas daiktas, tai vis dėlto bus valstybinis uostas.

Lėšos Minijos uosteliui

K. Oginskas ir A. Varnas dalyvavo "SuPortNet" projekto pirmoje dalyje. Būtent dalyvavimas šiame prokjekte sudarė galimybę gauti lėšų Nemuno deltos upinių kaimų studijoms. Bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu išnagrinėtos dviejų deltos kaimų abipus sienos - Minijos kaimo ir Kaliningrado srities Mysovkos kaimo plėtros galimybės. Jau dabar, nors ir trūksta infrastruktūros, vandens turizmas šių vietovių gyventojams tampa vis svarbesniu pajamų šaltiniu. Akivaizdu, kad tokios tendencijos rtegionų ekonomikoje įsigalėjo ilgam. Pasibaigus pirmajai "SuPortNet" daliai, antrojoje dalyje toliau kuriamas mažųjų uostų tinklas. Lietuva su savo nemaža vidaus vandens kelių sistema, strategiškai svarbia padėtimi regione, yra svarbi projekto dalis.
Šilutės rajono savivaldybė kartu su Kintų buriavimo klubu, remdamiesi galimybių studija, kuri buvo atlikta dalyvaujant "SuPortNet" pirmojoje dalyje, pernai vasarą paruošė projektinį pasiūlymą finansuoti mažo uosto statymą Minijos kaime. Projektas laimėjo konkursą, gavo PHARE finansinę paramą. Tai yra demonstracinis mažas uostas, skirta 124 tūkst. eurų uostelio statybai. Šio projekto partneris yra ir Nemuno deltos regioninis parkas. Iki šios dienos parengtas detalusis Minijos kaimo planas, statybai reikalingi techniniai dokumentai. Yra atidarytas ir internetinis puslapis, kuriame galima išsamiau susipažinti su tuo, kas yra daroma. A. Varno teigimu, PHARE finansuoja 90% projekto, 10% turėjo skirti Lietuva. Šilutės rajono savivaldybė finansavo detaliojo plano ir internetinio puslapio rengimą. Jos indėlis - 8,5 tūkst. eurų.
Minijos jachtklube bus pastatytos lengvos plaukiojančios prieplaukos, prie kurių galės švartuotis iki 30 jachtų, įrengtas slipas kateriams nuleisti į vandenį, stovės 10 tonų keliamosios galios kranas, bus įrengtas WC blokas - pastatas su dušu ir pirtimi, mašinų stovėjimo aikštelės. Šiais metais Minijos kaime bus baigtas dar vienas projektas - "Ekologinės vandenvalos diegimas Minijos upės žemupyje". Projekto tikslas - tarptautinių vandenų apsauga - projekto metu įrengti ekologiniai Minijos kaimo valymo įrenginiai mažins gruntinių vandenų ir Minijos upės vandens užterštumą, kartu ir Baltijos jūros baseino užterštumą. Kartu su konkrečiomis investicijomis, sustiprėjo Minijos kaimo bendruomenė, atsirado supratimas, jog aktyviai dalyvaujant bendroje veikloje įmanoma pagerinti supančią aplinką, įmanoma patiems spręsti aplinkosaugines problemas.

Prisiminti Kaliningrado kanalai

Lietuvos ir Latvijos situacija skiriasi iš esmės. Latviai turi apie 700 km pajūrio, o lietuviai - tik apie 100 km. Pasak tarptautinių vidaus vandens kelių studijos ruošimą kuruojančio K. Oginsko, atsižvelgiant būtent į šią aplinkybę pradėta galvoti apie vidaus vandens kelių sistemos plėtrą. Dabar - tik didelių darbų pradžia. Studija apima maršrutą nuo Klaipėdos Kuršių mariomis iki Nemuno, juo kylant aukštyn pasiekti Giliją (Matrosovką) ir patekti į Kaliningrado kanalų sistemą. Gilija yra Nemuno deltos dalis, ji jungiasi su Golovkino kanalu, einančiu pietiniu Kuršmarių pakraščiu iki Polesko. Anot K. Oginsko, jeigu į tą maršrutą būtų įtrauktas ir Vilhelmo kanalas, tai faktiškai nuo Klaipėdos neišplaukdami į Kuršmares, galėtume pasiekti Poleską, Deima nuplaukti iki Priegliaus ties Gvardeisku, Priegliumi plaukiant pasiekti Kaliningradą, iš jo patekti į Aistmares (Kaliningrado įlanką), iš ten kanalų sistema (ties Elblongu yra veikiantys šliuzai) - į Vyslos baseiną. Vyslos baseiną vidaus vandens kelių sistema faktiškai jungia su Viduržiemio jūra. Tik tiek, kad ilgokai ten tektų keliauti.
Iki praėjusio amžiaus vidurio, kol nesumenko krovinių ir keleivių pervežimai upėmis, toks maršrutas buvo. K. Oginskui teko prieš šešerius metus su barža, pakrauta gelžbetonio konstrukcijų, iš Klaipėdos per Poleską nuplaukti iki Kaliningrado. Dabar daroma tarptautinių vidaus vandens kelių studiją įvertintų dabartinę maršruto būklę, kokios infrastruktūros reikėtų, kad šiuo maršrutu iki Kaliningrado galėtų kursuoti bent vienas keleivinis laivas.

Problema - valstybės siena

Viena iš svarbiausių šio projekto dalių - bendradarbiavimas su Kaliningrado valdžia. Kaliningrado savivaldybė yra vienas iš projekto partnerių. Su sienos kirtimu susijusių dalykų sutvarkymas būtų gaivaus oro gurkšnis tiek Nidos tarptautiniam uostui, tiek Rybačij, kitiems uosteliams pietinėje Kuršmarių dalyje. Kaliningrado sritis, iš tam tikro taško žvelgiant, pati izoliuojasi nuo aplinkinio pasaulio, nes tranzitas vidaus vandens keliais priklauso nuo tos šalies įstatymų. Pasak K. Oginsko, kol bus tokie įstatymai, kokie yra dabar, keliautojai turės rimtų problemų. Jis mano, kad toks tranzitas vidaus vandenimis Kaliningrado sričiai yra labiau reikalingas nei Lietuvai ar Lenkijai, nors turėtų teigiamą poveikį visų trijų valstybių gerovei.
Tarptautinių vidaus vandens kelių plėtrai nemažai dėmesio buvo skirta šios savaitės pradžioje Malborke Lenkijoje vykusio Euroregiono "Baltija" susitikimo metu. Euroregionas, tarp kurio steigėjų yra ir Klaipėdos apskritis, skirtas plėtoti bendradarbiavimą abipus sienų, tarptautinių vidaus vandens kelių plėtros studija tapo viena iš temų, kurios buvo aptariamos euroregiono transporto grupės konsultacijų metu. Euroregionas "Baltija", pirmadienį atšventęs penkerių metų sukaktį, yra forumas, kuriame reikia ir galima susitarti dėl abipusiai naudingo bendradarbiavimo. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos delegacija, kuriai vadovavo regioninės plėtros departamento vadovė Roma Stubrienė, su projekto partneriais - Lenkijos ir Kaliningrado srities atstovais aptarė projekto eigą, susitarė dėl artimiausių darbų.

Latviai ruošiasi "Cutty Sark"

"Su Port Net" Latvijos nacionalinio projekto koordinatorius Artūras Skroderis iš Liepojos sako, jog šio projekto pagalba siekiama Latvijos mažuosius uostus sujungti į vieną tinklą. Pernai Rygoje svečiavosi 300 jachtų iš užsienio. Nedidelio laivelio kapitonas, sumanęs iš Vokietijos atplaukti į Rygą, negali įveikti tokio atstumo niekur nesustodamas. Vadinasi, tos jachtos lankėsi ir mažesniuose uostuose. O žmonės, atplaukiantys laivais, kaip ir kiti turistai, palieka toje šalyje pinigų. A. Skroderio apskaičiavimais, vienas turistas per dieną vidutiniškai palieka 35 eurus. Beje, mažam laiveliui nuplaukti nuo Klaipėdos iki Liepojos be sustojimo taip pat yra sunku. Jis mano, kad Lietuva ir Latvija plėtojant mažųjų uostų tinklą galėtų daugiau bendradarbiauti. Vienas iš tokių regionų, jo manymu, yra Papės ir Šventosios uostų regionai. Latvijos Papės uostas šiuo metu yra audrų išgriautas, laivų priimti negali. Tiek jis, tiek Šventosios uostas yra užnešti smėlio.
Pasak A. Skroderio, viena iš priežasčių, kodėl į Latviją iš Švedijos neatplaukia daugiau jachtų, ta, kad trūksta informacijos. Taigi viena "SuPortNet" projekto dalis ir yra skirta bendros informacinės bazės apie mažuosius Baltijos uostus kūrimui. Norima surinkti duomenis apie visus uostus, kad Vokietijos, Švedijos ar kitų šalių buriuotojai galėtų modeliuoti norimus maršrutus, kad turėtų patikimą informaciją, ko galima tikėtis viename ar kitame uoste. Šiuo metu įvairių "SuPortNet" projekto dalyvių susitikimų metu svarstoma, kokie duomenys apie uostą turi būti duomenų bazėje. Rugpjūčio mėnesį "Cutty Sark" regatos dalyviai pirmą kartą užsuks į Rygą. Beje, uostams, į kuriuos užsuka "Cutty Sark" laivai, keliami specifiniai reikalavimai. Latviai jau pradėjo ruošti interneto tinklalapį, kuriame bus visa informacija apie 13 Latvijos uostų. Portale bus ir žemėlapiai, ir vizuali informacija.