„Venta“ nuplaukė draudikams iš panosės

Lietuvos saugios laivybos administracijos duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuva iš viso turėjo 100 jūrinių laivų: įvairios paskirties 39 prekybinius, 45 žvejybos, 10 uosto vilkikų ir 6 specialios paskirties laivus. Didžiausias sumažėjimas – prekybos segmente, pernai pardavus 5 paskutinius laivus, turėtus bankrutavusios Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL), kurios 56,66 proc. akcijų valdė valstybė. Tačiau teismų tvarkaraščiuose ir šiemet matomas LJL įmonės vardas, minimas greta kitų atsakovų, pagrindinių jos kreditorių ir nesėkmingų gelbėtojų – SEB banko ir „Lietuvos geležinkelių“.

Už skolas LJL laivo tiekėjams ir institucijoms vokiečių draudikai sumokėjo 740 tūkst. JAV dolerių, kurie dabar įtraukti į beviltišką skolų sąrašą, nors buvo žadėta, kad pinigai draudikams bus grąžinti pardavus laivą „Venta“.

Skolų – 17 milijonų eurų

Lietuvos apeliacinis teismas birželio 29 dienos nutartimi patvirtino, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas atmesti vokiečių draudimo kompanijos „Lampe& Schwartze K.G.“ ieškinį pripažinti LJL bankrotą tyčiniu, yra teisingas („pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino įmonės tyčinį bankrotą reglamentuojančias teisės normas“), bet bylos procesas šia išvada nesibaigė. Antrus metus besibylinėjantys vokiečiai nesutinka su argumentu, kad nepakanka įrodymų, jog LJL bankrotas buvo tyčinis, ir nenustojo ginčytis su mūsų valstybe.

LJL bankroto administratorius Darius Volskis „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad LJL bankroto procedūra vyksta toliau, jis atstovauja įmonei išieškant skolas iš debitorių (skolininkų) ir atlieka visus kitus darbus, numatytus Įmonių bankroto įstatyme. Tarp jų – atstovauti teismo posėdžiuose. „Šiuo metu LJL įmonės juridinis statusas – bankrutavusi įmonė (likviduojama dėl bankroto). Nepatenkinti kreditorių reikalavimai sudaro 17 431 100,02 euro“, – nurodė D. Volskis.

Sprendžiant iš pastarojo LJL skelbimo šių metų kovo 15 dieną apie parduodamas debitorines skolas, 7 debitorių skolos iš viso siekė kiek daugiau nei 130 tūkst. eurų, jos buvo parduodamos už didžiausią pasiūlytą kainą.

Kad susigrąžinti pavyksta nedaug, galima spręsti iš to fakto, jog skola „Sodrai“, įmonių duomenų svetainės „Rekvizitai.lt“ duomenimis, nuo šių metų pradžios iki lapkričio 13 dienos buvo sumažinta maždaug 6 tūkst. eurų – iki 275 105 eurų.

Nesigilinant į šios įmonės nuostolius Lietuvos ekonomikai ir prestižui, galima džiaugtis arba krimstis, kad buvusios LJL (ir pirmtakės – LISCO) atminties neleis ištrinti užsilikęs kultūros paveldas – meniškas metalo bareljefas ant dabar Saugios laivybos administracijai priklausančio pastato Klaipėdos J. Janonio gatvėje.

Vadovai netesėjo žodžio

LJL kreditore vokiečių draudimo kompanija tapo dėl įprastos tarptautinės verslo praktikos, gelbėdama laivą „Venta“ nuo 4 areštų Amerikoje ir Kanadoje 2015 metų rugpjūčio mėnesį.

Už skolas LJL laivo tiekėjams ir institucijoms jie sumokėjo 740 tūkst. JAV dolerių, kurie įtraukti į beviltišką skolų sąrašą, nors vokiečiams įmonės vadovybė žadėjo, kad pinigai bus sumokėti Lietuvoje pardavus laivą „Venta“.

Už skolas LJL laivo tiekėjams ir institucijoms vokiečių draudikai sumokėjo 740 tūkst. JAV dolerių, kurie dabar įtraukti į beviltišką skolų sąrašą, nors buvo žadėta, kad pinigai draudikams bus grąžinti pardavus laivą „Venta“. LŽ archyvo nuotrauka

Už skolas LJL laivo tiekėjams ir institucijoms vokiečių draudikai sumokėjo 740 tūkst. JAV dolerių, kurie dabar įtraukti į beviltišką skolų sąrašą, nors buvo žadėta, kad pinigai draudikams bus grąžinti pardavus laivą „Venta“. LŽ archyvo nuotrauka

Šis laivas buvo parduotas pernai vasarą paskutinis iš 5 laivų, o už jį gauti pinigai nepadengė nė „Lietuvos geležinkelių“ bei „Smiltynės perkėlos“ suteiktų LJL paskolų vertės. Beje, nuo praėjusių metų rugpjūčio šis krovininis laivas plaukioja su Palau vėliava naujojo savininko pervadintas į „Diamond A“.

Klaipėdos apygardos teisme pastaraisiais metais buvo nagrinėjami du vokiečių draudikų „Lampe& Schwartze K.G.“ ieškiniai, iš kurių vienas – „dėl įsipareigojimų nevykdymo ir nuostolių atlyginimo“ – spalio 6 dieną baigtas nagrinėti ir atmestas, o kitas – dėl bankroto bylos iškėlimo – tebesvarstomas.

Vokiečiai teismui įrodinėja, kad 2015 metų rudenį, prieš iškeliant LJL bankroto bylą, jos turtas ir toliau buvo įkeičiamas, nors jau buvo suėję terminai įvykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriui „Lampe& Schwartze K.G“. LJL turtas esą buvo apskaitomas nurodant klaidingą jo vertę. LJL realiai esant nemokiai, jos valdymo organai, žinodami, kad nėra galimybių laiku grąžinti SEB banko išduotos paskolos, 2015 metų liepos mėnesį susitarė su šiuo banku 9 mėnesiams atidėti LJL beveik 15 mln. eurų paskolų grąžinimo terminą. Taip pat 2015 metų spalio 6 dieną, įmonei esant faktiškai nemokiai, neeiliniame LJL akcininkų susirinkime pritarta įkeisti laivą „Venta“ įmonės AB „Smiltynės perkėla“ naudai, nors vokiečių kreditoriui „Lampe& Schwartze K.G.“ skola jau buvo pradelsta.

Ieškinyje teigiama, kad 2015 metų rugpjūčio 5 dieną buvo sudaryta paskolos sutartis tarp LJL ir „Lietuvos geležinkelių“, kuria suteikta 3 mln. eurų paskola ir galimybė panaudojant šias lėšas panaikinti dalį pradelstų įsipareigojimų, areštus laivams, tęsti ūkinę – komercinę veiklą. Gavus šią paskolą, LJL valdymo organai pagrįstai atsiėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vokiečiai atkreipia dėmesį, kad antrą kartą į teismą su prašymu iškelti LJL bankroto bylą tuometis šios įmonės vadovas kreipėsi, kai gavo Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuriomis jau buvo patenkinti kreditoriaus „Lampe& Schwartze K.G.“ prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštuotas LJL turtas. Todėl vokiečiai nelinkę susitaikyti su Lietuvos valstybės institucijų požiūriu, kad draudikų nuostoliai atsirado dėl jų pačių rizikos.