Vingiuotas kalnų keliukas Klaipėdoje per 25 metus virto plačiu vieškeliu

Prieš ketvirtį amžiaus įkurta įmonė veikia sėkmingai ir šiandien švenčia 25 metų jubiliejų. Per tuos metus veikla išaugo ir išsiplėtė. "Kamineros grupė" šiandien - 10 įmonių, veikiančių įvairiose verslo srityse. Jose dirba daugiau kaip 200 žmonių.

Nemažai įmonių, užgimusių valstybės nepriklausomybės aušroje, išnyko, nuėjo nebūtin. "Kaminera" - maloni išimtis. Atlaikiusi audras ir štormus, sustiprėjo ir tvirtai žvelgia į ateitį. Ji - verslo sėkmės pavyzdys, galintis įkvėpti naujos kartos žmones protingai ir atkakliai siekti savo tikslų.

Apie įmonės nueitą kelią, pakilimus ir nuolydžius, kalbamės su įmonės įkūrėju "Kamineros grupės" valdybos pirmininku Arūnu Tuma ir bendrovės "Kaminera" direktore Laima Kasmauskaite, šias pareigas einančia nuo 2015 metų kovo 23 d.

Kaip kolektyvas paminėjo "Kamineros" 25-metį?

L. Kasmauskaitė: Karantiniškai. Tortas, taurė šampano, atstumai tarp žmonių, kaukės. Didžiausia šventė šių dienų kontekste yra tai, kad mūsų žmonės būtų saugūs ir sveiki.

Kokie buvo "Kaminerai" tie 25-eri metai?

L. Kasmauskaitė: Laikotarpis labai ilgas, bet apibendrinčiau, kad labai geras. Apie tai kalba mūsų darbai ir rezultatai. "Kaminera" net 3 kartus buvo nominuota kaip geriausia geležinkelių ekspedijavimo įmonė. Jos įkūrėjo, vadovo Arūno Tumos veiklos rezultatai įvertinti Darbo žvaigždės apdovanojimu. Turime ir rekordų. 2018 metais mūsų ekspedijuojamų krovinių geležinkeliu pervežta 2,5 mln tonų. Esame įkūrę savo atstovybes Minske ir Maskvoje. "Kamineros" vardą su pagarba ir pasitikėjimu taria mūsų klientai. Savaime tokie dalykai neateina, juos reikia užsitarnauti. Mes tai labai vertiname.

Kodėl įmonė buvo pavadinta "Kaminera"?

A. Tuma: Pavadinimo tuo metu specialiai nekūrėme ir neieškojome. 1995 m. dar neturėjome daug supratimo apie įmonės brandą, rinkodaros strategiją, prekinius ženklus. Prioritetas buvo įkurti naują įmonę ir imtis veiklos. Tuo metu tam reikėjo surinkti pluoštą dokumentų. Tiesiog buvo paruoštas naujai įmonei įkurti reikalingas dokumentų paketas jau su pavadinimu ir mes jį įsigijome. Centrinį biurą įkūrėme Vilniuje, Klaipėdoje išsinuomojome biurą Lietuvos kino studijai priklausiusiame pastate, vadinamajame Klaipėdos Holivude, ir pradėjome savo veiklą. Kur kas vėliau, po kažkiek metų, vienoje konferencijoje Ispanijos pilietis paaiškino, kad žodis "kaminera", išvertus iš ispanų kalbos, reiškia vingiuotą kalnų keliuką.

Kodėl pirmasis centrinis biuras įkurtas Vilniuje, juk pats gyvenate Klaipėdoje?

A. Tuma: Tuo laiku biuro vieta man nebuvo svarbi, nes daug teko važinėti, skraidyti ir beveik nebūdavau Lietuvoje. Įmonės administracija buvo Vilniuje, o vadyba - Klaipėdoje. Laikui bėgant, poreikiams augant supratome, kad produktyviau ir efektyviau bus, jeigu administracija ir vadyba dirbs vienoje vietoje. Nuo 2013 m., pastačius viešbutį "Ibis Styles Klaipėda Aurora", atsisakėme biuro Vilniuje ir visi draugiškai įsikūrėme minėto pastato viršutiniame aukšte.

 VADOVAS. "Kamineros grupės" valdybos pirmininkas Arūnas Tuma: "Esu ne tik verslininkas, bet ir žmogus, vyras, tėvas, kaimynas, draugas, bendražygis. Todėl man, kaip ir daugeliui klaipėdiečių, rūpi aplinka, kurioje gyvename."

Valdote ir terminalą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste?

A. Tuma: Dirbdami jautėme turintys potencialo plėstis. Taip jau atsitiko, kad 2014 m. pavyko įsigyti bankrutuojančią bendrovę "Klaipėdos hidrotechnika". Nuo tada pradėjome vystyti "Kamineros" krovinių terminalą.

Esame vienas jauniausių terminalų uoste. Neturime geležinkelio privažiuojamųjų kelių, todėl esame priversti veikti prastesnėmis sąlygomis nei kiti, geriau išvystyti terminalai senbuviai. Nepaisant to, per šešerius veiklos metus sugebėjome išsilaikyti ir padidinti terminalo krovos rezultatus vos ne nuo nulio iki 1 mln. tonų per metus.

Kaip reikia suspėti, rasti laiko ir jėgų valdyti tiek daug bendrovių ir veiklos sričių?

A. Tuma: Kai dirbi, nėra laiko apie tai galvoti. Turi tikslus ir darai viską, kad juos pasiektum. Pagaliau aš ne vienas dirbu. Labai svarbu turėti gerą komandą. Per laiką susiformavo profesionalus kolektyvas, daug prisidedantis prie visų darbų įgyvendinimo.

Kai jau pradedu jausti, kad trūksta energijos, atsiranda nuovargis, viskas tampa nebeįdomu, labiausiai padeda kelionės ir kitos galvą prablaškančios priemonės. Pailsi, pasisemi energijos ir vėl su nauja jėga kimbi į darbus. Pasaulis juk ne veltui yra sugalvojęs atostogas ir poilsio dienas.

Kokie viešbučiai jums priklauso?

A. Tuma: Jau minėtas "Ibis Styles Klaipėda Aurora" (2013 m.). Tai rekonstruotas senasis uostamiesčio kino teatras "Aurora". Kitas - "Europa Royale Kaunas" - yra Kaune. Šiuo metu keičiame jo pavadinimą - vadinsis "Victoria Kaunas".

Taip pat šiuo metu Klaipėdos miesto centre vyksta viešbučio "Victoria Klaipėda" rekonstrukcija. Tikimės, kad iki vasaros darbai bus baigti ir jis atgims naujam gyvenimui. Neabejoju, kad jis įneš gyvasties ir judrumo į pokarantininės Klaipėdos centrą. Taps dar viena mūsų miesto vizitine kortele.

Kaip laikosi jūsų viešbučiai per karantiną?

A. Tuma: Dėl užklupusios pasaulinės pandemijos viešbučių veikla yra labai sudėtinga, neįmanoma nieko planuoti. Kol kas mūsų viešbučiai laikosi savarankiškai tik dėl to, kad geresniais laikais stengėmės sukaupti rezervą, tiesa, jį planavome naudoti investicijoms į mūsų vystomus projektus, tačiau viską sunaudosime tam, kad išgyventume.

Kuris iš visų verslų jums arčiausiai širdies?

A. Tuma: Niekada nedarau to, kuo netikiu. Jeigu kažką darau, stengiuosi atiduoti visą širdį. Todėl kiekvienas užaugintas verslas savaip artimas ir brangus. Bet pirmoji ir didžiausia meilė yra logistika. Nuo jos pradėjau savo žingsnius versle. Aš pats, kaip žmogus, kaip verslininkas, užaugau su šituo verslu. Jis davė daug patirčių, suteikė žinių, suvedė su daugybe žmonių. Todėl jis man yra neįkainojamas.

APDOVANOJIMAS. "Kamineros" direktorės Laimos Kasmauskaitės rankose - vienas iš bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" apdovanojimų "Kaminera" - geriausia ekspedijavimo įmonė".

Rezultatai versle neateina be sunkaus darbo. Pergalių nebūna be pralaimėjimų. Kokie sunkūs momentai yra išlikę atmintyje?

A. Tuma: Sunkiausi etapai buvo per krizes. Joms neįmanoma pasiruošti iš anksto. Jos vis kitokios ir joms suvaldyti visada pritrūksta reikiamos patirties. Tik vėliau sunkmečius imi vertinti kaip tobulas gyvenimo pamokas, tačiau tuo metu būna visko: baimės, nevilties ir klaidų.

Stengiuosi niekada nenuleisti rankų. Toks jau mano būdas: kuo sunkiau, tuo atkakliau ir su didesniu azartu siekiu rezultato. Pavyzdžiui, 1998 m. Rusijos krizė stipriai smogė ką tik įkurtam logistikos verslui. Dėl klientų nemokumo turėjome milijoninių skolų, kurios jaunai įmonei buvo nepakeliamos. Nuolat skraidžiau į Rusiją, vedžiau derybas, ieškojau kompromisų ir pavyko išsireikalauti, kad skolos būtų apmokėtos.

Kitas sudėtingas periodas buvo 2008 m. nekilnojamojo turto krizė. Tuo metu Kauno viešbučio "Europa Royal Kaunas" statybos ėjo į pabaigą. Pamenu, atvažiuoju į viešbutį ir ten randu 90 tuščių kambarių, nė vieno darbuotojo, tik krūvą skolų bankams, statybininkams, kitoms įmonėms. Bankrotas alsavo tiesiai į nugarą. Viešbutį pastatėm, bet neatidarėm, nes skolos buvo milijoninės. Jokia veikla turint tiek įsiskolinimų buvo neįmanoma. Ką daryti? Nuo ko pradėti? Ar gelbėti viešbutį, ar tiesiog palikti bankroto administratoriams spręsti jo likimą? Teko apsigyventi Kaune, į viską įsigilinti, nes tai buvo pirmasis mūsų viešbutis ir visiškai nauja verslo sritis.

Žingsnis po žingsnio, bendromis pastangomis su kolektyvu išsikapstėm, išsaugojom viešbutį ir šiandien turim tai, ką turim. Šiuo metu viešbutis išsilaiko pats. Belieka tikėtis, kad pasaulinė pandemija artimiausiu metu bus suvaldyta ir galėsime grįžti prie įprastinio gyvenimo ritmo ir darbų.

Apie ką svajojate dabar? Gal apie kokią nors naują sritį?

A. Tuma: Pasaulis margas, todėl įdomių sričių visada bus. Tačiau pirmiausia norisi įgyvendinti tai, kas pradėta. Labai svarbu pabaigti viešbučio "Victoria Klaipėda" rekonstrukciją ir sulaukti jo atidarymo. Tai sudėtingas projektas, reikalaujantis daug resursų, sveikatos ir laiko.

Kitų metų pradžioje planuojame investicijas į "Kamineros" krovinių terminalą. Norint didinti jo pajėgumą ir konkurencingumą, reikalingos milijoninės investicijos. Tačiau pinigai visada yra ribotas resursas. Privalai labai aiškiai susidėlioti prioritetus. Negali per daug užsisvajoti. Investiciniai projektai planuojami ne vienai dienai, o piniginiai ištekliai gali pasikeisti staigiai atėjus neplanuotai krizei. Tokiais atvejais bankai labai greitai pakeičia žaidimo taisykles, o tu neturi kur trauktis. Esi priverstas gerai pasverti, ar paleisti vieną objektą ir tik tada imtis kito, ar rizikuoti vykdant kelis. Kažkaip netrykštu noru pradėti ir nebaigti projekto ar vėliau būti priverstas už skolas kam nors jį perleisti.

Eilėje dar dėmesio laukia buvęs "Pajūrio" viešbutis Giruliuose. Turime projektą ir statybos leidimą statyti naują viešbutį ant Elektrėnų marių kranto. Žodžiu, net ir po 25 versle praleistų metų naujų sumanymų, idėjų, užsimezgusių projektų nestinga. Tačiau yra toks posakis: "Žmogus planuoja, Dievas juokiasi."

Gyvename labai sudėtingu pandemijos laikotarpiu, kai žmonių įprastas gyvenimas yra sustojęs, nuolat keičiasi įpročiai ir taisyklės. Tokiu laikotarpiu jauti labai stiprią turbulenciją ir negali toli į priekį planuoti. Tokį laikotarpį tiesiog reikia išgyventi diena po dienos darant kasdienius įprastus darbus, išsaugant tai, kas yra sukurta. Kita vertus, kiekvienas visuomenės sukrėtimas yra nauja galimybė, svarbu ją laiku pajusti ir suprasti.

Esate miesto Tarybos narys. Kodėl pasukote į politiką, kas paskatino?

Visada buvau ir esu savo miesto patriotas. Nesu iš tų, kurie užsidaro biure tarp keturių sienų ir tik skaičiuoja savo pelnus. Visada rūpėjo, kaip jaučiasi mano artimieji, bendradarbiai, pažįstami, kuo gyvena mano miesto bendruomenė.

Pagal galimybes visada stengiuosi prisidėti prie prasmingų ir naudingų miestui ir jo žmonėms iniciatyvų. Niekada neskaičiavau, bet "Kamineros grupės" įmonės yra suteikusios ne vieną šimtą tūkstančių eurų paramos įvairiems sporto, socialiniams projektams. Gyvenu tarp žmonių ir noriu dalintis savo sėkme.

Esu ne tik verslininkas, bet ir žmogus, vyras, tėvas, kaimynas, draugas, bendražygis. Todėl man, kaip ir daugeliui klaipėdiečių, rūpi aplinka, kurioje gyvename. Rūpi, kad mano miestas būtų švarus, gražus, patogus gyventi, kad galėtumėme didžiuotis savo Klaipėda.

Darbas miesto Taryboje nėra aukštoji politika. Tai daugiau ūkiniai, kasdieniai miesto gyvenimo rūpesčiai. Gali dejuoti ir keiktis, kaip viskas blogai aplinkui, gali tiesiog imti šluotą į rankas ir apsišluoti aplinkui.

Viliuosi, kad sukaupta gyvenimiška patirtis versle pravers ir dirbant miesto Taryboje. Galbūt pavyks kukliu savo indėliu prisidėti prie miesto gerovės kūrimo.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ