Visiems po truputį kelnėms prilaikyti

2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu iš Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės fondo Lietuvos žuvininkystės reikalams numatoma skirti 70-80 mln. eurų. Iš jų žuvininkystės vietos veiklos grupių poreikiams - 10 proc. Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė (KRŽVVG) tikisi gauti 2,5 mln. eurų įvairiems projektams įgyvendinti. 20 proc. tų lėšų numatoma skirti paramai administruoti ir vieną ketvirtadalį - viešinimui. Pasak KRŽVVG pirmininko Arvydo Žiogo, žuvininkystei šiuo metu itin reikalingas viešumas, žvejai turi būti matomi ir girdimi. Jo teigimu, kadangi tai žvejų fondo finansinė parama, didžioji dalis lėšų, apie 65 proc., bus skiriama žvejybos sektoriui.

Atsilikėlis Baltijos regione

Visiems aišku, kad nuolatinių problemų kankinamam Lietuvos žuvininkystės sektoriui tokia parama yra lašas jūroje. Jam reikėtų mažiausiai 25 mln. eurų. A. Žiogo teigimu, Lietuvos žuvininkystės sektorius Baltijos regione yra atsilikėlis. Jis priklauso Žemės ūkio ministerijai. Viceministras, kuruojantis žuvininkystės reikalus, neretai būna atsitiktinis žmogus, pridaro klaidų ir išeina.

Pasak KRŽVVG pirmininko, Liepojoje (Latvija) žvejo specialybė populiari, nes šioje šalyje yra kitas požiūris į žvejybą, žvejai dirba ir uždirba. 7 Lietuvos laivai irgi bazuojasi šiame uoste.

Be abejo, ES žvejybos laivams atnaujinti ir modernizuoti lėšų neskiria, tiksliau, sudaromos tokios sąlygos, kad tuo Lietuvos žvejai negali pasinaudoti. Nes laivas, pasak J. Simonavičiūtės, yra konkurencinė priemonė, tad senosios Europos šalys tuo visiškai nesuinteresuotos. Pasak miesto Tarybos nario Vytauto Čepo, ES pinigų skiria baliams ir konferencijoms, o jeigu norima ką nors statyti - špygą.

Pasak A. Žiogo, pagrindinės žvejų problemos prasideda krante. Viena ryškiausių - kaina, už kurią superkamos žuvys iš žvejų. Pavyzdžiui, už 1 kg menkių žvejams mokama 50 euro centų, jie uždirba tik kelis centus, o parduotuvėse pirkėjas jau tą kilogramą perka už 3-4 eurus. Pasak grupės pirmininko, visos problemos Lietuvoje sprendžiamos žvejų sąskaita.

Vienas svarbių akcentų - reikia didinti žuvų kainą. Todėl reikėtų skatinti mobiliosios prekybos vietų steigimą, kad žvejai galėtų parduoti žuvų produktus iš specialių transporto priemonių. Pasak A. Žiogo, baltųjų žuvų, pavyzdžiui, kilkių, strimelių, iškrovimo vietų Klaipėdoje apskritai nėra.

Išgryninti 5 prioritetai

Vadovaujantis principu geriau mažiau negu nieko, tie 2,5 mln. eurų vis dėlto bus skirstomi. Mažiausia paramos suma projektui - 10 tūkst. eurų, didžiausia - 200 tūkst. eurų. Projektai siekiant pelno bus finansuojami 50 proc., likusi dalis - nuosavos lėšos. Pelno nesiekiantiems viešosios paskirties objektams šiuo finansiniu laikotarpiu bus skiriama 80 proc. finansavimo, o 20 proc. turės sudaryti nuosavos lėšos.

Šiuo metu rengiama strategija, kuria vadovaujantis ta parama ir bus skirstoma. Darbo grupė išgrynino penkis prioritetus, į kuriuos būtų atsižvelgiama skiriant finansavimą. Trys iš jų orientuoti į žuvininkystės sektorių, o du - į miesto bendruomenės poreikius.

Visų pirma akcentuojamas tvarus ekonomikos vystymas ir žvejybos įmonių konkurencingumo didinimas. Šioje srityje galimas naujų darbo vietų steigimas. Praėjusio finansinio laikotarpio metu buvo nupirkta darbo priemonių, kuriomis naudodamiesi žmonės ėmė užsidirbti.

Kita sritis - žmogiškųjų išteklių plėtra. Pasak A. Žiogo, nebėra kas dirba žuvininkystės sektoriuje. Žvejybos laivams šiuo metu trūksta apie 50 mechanikų ir laivavedžių. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla tokių specialistų nerengia. Pagal tarptautinius reikalavimus prekybos laivynui jos rengiami mechanikai ir laivavedžiai dirba dideliuose moderniuose laivuose ir, be abejo, uždirba kur kas daugiau, tad į žvejybos laivus tiesiog neina. Reikėtų galvoti apie kokius nors sutrumpintus kursus, kad būtų rengiami mechanikai ir laivavedžiai būtent žvejybos laivams. KRŽVVG pirmininko teigimu, buvo tokių kursų programa, reikėtų tik ją atnaujinti. Kitas aspektas, būtina kelti seniai dirbančių žvejų kvalifikaciją.

Į žuvininkystės sektoriaus veiklą norima įtraukti ir jaunimą - iki 29 metų amžiaus ir jaunus žmones iki 40 metų amžiaus.

Kita svarbi sritis gamtos išteklių saugojimas. Vidaus vandenų žvejyba turėtų būti tausojanti aplinką. Viena dabartinių problemų - grundalai, naikinantys kitų žuvų ikrus.

Dėmesys turėtų būti skiriamas gyvenimiškos aplinkos kokybei gerinti. Šiuo metu nepakanka uostelių ir prieplaukų.

Vidaus vandens kelių būklė kelia susirūpinimą. Šiuo metu Danės upėje yra tik 1 km vidaus vandens kelio. To miestui tikrai nepakanka. Danės upės krantines, pasak Alinos Velykienės, dalyvaujančios grupės, rengiančios strategiją, veikloje kaip miesto Savivaldybės atstovė, krantines žada sutvarkyti Savivaldybė iš kitų lėšų.

Pasak A. Velykienės, miestui labai svarbu būtų rekreacinės žvejybos ir vandens turizmo plėtojimas. Strategijos rengėjai netgi fantazuoja, kad būtų galima atnaujinti laivybą Vilhelmo kanalu. Tokiai idėjai pritaria V. Čepas. Jo manymu, aplinkosaugininkai dėl trečiosios vandenvietės be reikalo jaudinasi, nes sovietmečiu ten būdavo plaunami tankai, ir nieko. Pasak jo, Lietuvos vidaus vandenimis galima nuplaukti iš Klaipėdos į Paryžių.

Be abejo, ir žvejybos kultūros paveldo išsaugojimas yra labai svarbus dalykas. Vertėtų pagalvoti apie muziejų steigimą, edukacinių programų rengimą.

Būtina atkreipti dėmesį

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė atkreipė dėmesį į tai, kad vertinant paraiškas reikėtų atsižvelgti į įgyvendinamo projekto tęstinumą. Pavyzdžiui, metus organizuojami kursai, o paskui nebe, tad norimo rezultato tikrai nebus.

Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad labai silpna vieta - su žvejyba susiję teisės aktai. Žuvininkystės įstatymas visiškai silpnas, į jį perkeltos kai kurios prekybos laivyno įstatymo tezės.

Pasak A. Žiogo, birželio 29 d. Seimo patvirtintas pakeistas Žuvininkystės įstatymas neatitinka daugybės ES reglamentų. Siūloma numatyti priemones teisės aktams pagerinti, siekti, kad Lietuva ratifikuotų tarptautinę konvenciją dėl žvejų darbo.

J. Simonavičiūtė mano, kad rengiant strategiją būtų pakakę ir vieno prioriteto. Pasak jos, nustatant 5 prioritetines kryptis, lėšų bus skiriama visiems po truputį kelnėms prilaikyti, o rezultatų taip ir nebus pasiekiama. Tačiau ji padėkojo už numatomas skirti lėšas ir miesto poreikiui, atkreipdama dėmesį į tai, kad tuo save žvejai nusiskriaudžia.