Vizijos pietinėje uosto dalyje - laivyba Vilhelmo kanalu

Vizijos pietinėje uosto dalyje - laivyba Vilhelmo kanalu

Uosto direkcija norėtų sujungti pietinėje uosto dalyje papildomai suformuotą 80 ha dydžio naują teritoriją, kuri reikalinga uosto plėtrai, su likusia 1,5 tūkst ha teritorija. Trečiajai vandenvietei ten būtų ne pati geriausia vieta, užtat atnaujinta laivyba Vilhelmo kanalu, sukurtų puikią rekreacinę miesto zoną.

"Vakarų eksprese" ne kartą rašyta, kad plečiant uostą pietinėje dalyje turėtų atsirasti ne tik transporto, logistikos, bet ir gamybos klasteris.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, trečiajai vandenvietei, keliančiai specifinius reikalavimus, ten būtų ne pati geriausia vieta. Nors, anot jo, nieko tokio neatsitiktų, jeigu vandenvietė ir nebūtų iškelta.

"Tačiau, mano įsitikinimu, vandenvietės iškėlimas būtų prasmingas tiek uostui, tiek miestiečiams, turint omenyje vandens kokybę. Paviršinio vandens paėmimo būdas nėra pats geriausias. Mūsų valstybė labai turtinga, turime daug gero gėlo vandens požeminėje dalyje", - sako A. Vaitkus.

Jo teigimu, jeigu bus išspręstas klausimas dėl trečiosios vandenvietės iškėlimo, visiškai kitaip būtų galima naudoti teritorijos dalį prie valčių prieplaukos - atsirastų laisvas privažiavimas ir kt.

"Mūsų vizija tokia - reikėtų perkasti 800 m ilgio žemės ruožą ir padaryti žiedinę navigaciją, kad būtų galimybė su jachta ar motoriniu laivu nuplaukti iki Nidos ir Vilhelmo kanalu grįžti atgal. Turistinė trasa patraukli tada, kai yra galimybė grįžti ne reversu, bet kitu keliu. Manyčiau, Vilhelmo kanalui tai būtų neįkainojama vertybė, nes ji jau baigia užželti, jo niekas netvarko, o stovintis vanduo nėra geras. Turistinė laivyba juo būtų milžiniškas traukos objektas visai Europai", - mano A. Vaitkus.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder