Tiesa, meras pripažįsta, kad tam, jog tokia vizija išsipildytų, teks dar daug padirbėti ir suburti įtakingų bei šiai idėjai simpatizuojančių veikėjų komandą.
"Pirmiausia, ką turime padaryti - išanalizuoti kelių šimtų puslapių sutartį su įspūdingu įsipareigojimų sąrašu, kuris, reikia pripažinti, daug ką išgąsdina. Tačiau mano pozicija yra tokia - mes negalime trauktis iš kelio pačioje jo pradžioje. Juolab kad mes dar net negalime sakyti, jog jau įsigijome loterijos bilietą, nes dar tik stovime eilėje prie kiosko", - šmaikštavo V. Grubliauskas.
Žinia, prestižinės jachtų regatos "Volvo Ocean Race" organizatoriai teigiamai įvertino Klaipėdos miesto paraišką ir mūsų uostamiestį įtraukė į finalinį miestų-kandidatų kovos etapą. Kartu su Klaipėda teisės tapti varžybų uostu ateinančioms dvejoms regatoms siekia 33 miestai. Galutinis regatos uostų sąrašas bus paskelbtas šių metų gruodį.
Tam, kad varžybos užsuktų į Klaipėdą, mūsų uostamiesčiui reikės varžytis su Švedijos, Danijos ir Olandijos uostais.
Bene prestižiškiausia pasaulyje regata "Volvo Ocean Race" vyksta kas trejus metus. Jos metu geriausi planetos buriuotojai nuo vėlyvo rudens iki vasaros varžosi lenktynėse aplink pasaulį užsukdami į maždaug dešimtį uostų, kiekviename jų užtrukdami apie savaitę.
Teigiama, kad tapimas "Volvo Ocean Race" uostu būtų didelis įvykis Klaipėdai ir Lietuvai, ekonominė nauda šaliai ir uostui būtų didžiulė. Pavyzdžiui, 2011-2012 metų regatos starto uostas Alikantė (Ispanija) turėjo tiesioginę ekonominę apie 80 mln. JAV dolerių naudą. Nedidelis Airijos miestas, turintis tik 75 tūkst. gyventojų, kuriame lankėsi regatos dalyviai, šaliai davė 50 mln. eurų, o ir pats gavo ne mažiau: turistai išleido 45 mln. eurų, įgulos - daugiau nei milijoną eurų.
TV reportažuose regata pristatoma daugiau nei 150 šalių per 70 nacionalinių ir regioninių televizijų. Pasaulio žiniasklaida stengiasi nušviesti regatą priimančius miestus, parodyti jų unikalumą bei kultūrą.
Šią regatą Klaipėdai pristatęs jachtos "Ambersail" kapitonas Simonas Steponavičius šį renginį prilygino pasaulio krepšinio čempionato finalui. Jo skaičiavimais, tapus "Volvo Ocean Race" uostu Klaipėdos regiono ekonomikos sferoje dalyviai ir žiūrovai paliktų apie 200 mln. litų.
Pasak S. Steponavičiaus, vidutinis uosto mokestis už galimybę tapti regatos sustojimo tašku mažiausiai dviem savaitėms gali būti apie 1 mln. eurų, tačiau, jeigu dalyvauja uosto šalies komanda, kurią paremtų uostas, jis gali būti ir 300 tūkst. eurų ar dar mažesnis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą