Žvejybos įmonių per daug, plotų per mažai

Žvejyba

Šventosios žvejys Romualdas Kubelskas sako: "Ant smėlio dar būtų galima gyventi, o mes esame palikti tarp dangaus ir žemės. Niekas nesitiki Šventojoje uždirbti milijonų, užtat niekam ir nerūpi kaip čia žmonės gyvena".

Žvejybos plotai - valstybės dovana

Praeitą ketvirtadienį Šventojoje įvyko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo žvejų susirinkimas. Po audringų diskusijų nutarta leisti dviem Šventosios žvejams skirtus žvejybos plotus jūroje perleisti kitiems dviem Šventosios žvejams. Visi dalyvavusieji susirinkime balsavo už tokį nutarimą, susilaikė tik filialo direktorius Viktoras Butavičius. Pirmadienį susirinkimo protokolas buvo pristatytas Žuvininkystės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos.

Žvejybos plotus skirto Žuvininkystės departamentas konsultuodamasis su žvejų asociacija. Žvejai susitaria tarpusavyje, o departamentas juos sąlyginai patvirtina. Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas, dirbantis Klaipėdoje, Vaclovas Petkus sako, kad Žuvininkystės departamentui tas pats, kas žvejoja, svarbu, kad žvejai susitartų tarpusavyje, idant paskui nebūtų skundų.

Žvejai sako, kad šioje vietoje planuojama įrengti mašinų stovėjimo aikštelę

Viktoras Butavičius, vadovaujantis Palangos ir Šventosios žvejams sakė, jog tokius mainus daryti draudžia įstatymas. Žvejai replikavo, kad jis išsigalvojęs tokį įstatymą.

Dalykas tas, jog įtariama, kad žvejybos plotus vieni kitiems žvejai perleidžia už pinigus. Beje, susirinkime vienas žvejys prasitarė, kad yra nusipirkęs plotą. Todėl yra manančiųjų, jog leidžiant laisvai kaitaliotis žvejybos plotais, būtų įteisinama spekuliacija.

V. Petkaus manymu, turint omenyje, koks yra didelis nedarbas Palangoje ir Šventojoje, neleisti žvejams perleisti plotų vieni kitiems, būtų nehumaniška. Tačiau jis perspėjo žvejus, jog parduoti žvejybos plotų jokiu būdu negalima.

Žuvininkystės departamento direktorius Vytautas Vaitiekūnas, paprašytas pakomentuoti žvejų ginčą, sakė, kad nei žvejybos plotai, nei kvotos negali būti parduodami. Tai reglamentuoja Žvejybos įstatymas.

Pasak V. Vaitiekūno, departamentas norėtų laikytis lanksčios politikos, leisti žvejybos plotų dalybų klausimus spręsti pačioms asociacijoms. Tačiau laikantis tokios politikos, paskui netgi spaudoje pasirodydavo skelbimų apie parduodamas kvotas. O už neleistinus žvejų veiksmus dažniausiai tenka atsakyti departamentui, o ne asociacijoms.

V. Vaitiekūno teigimu, Žuvininkystės departamentas prieš tokį verslą, kai pelnomasi ne darbu žvejojant, o parduodant kovotas ar žvejybos plotus, kurie yra valstybės dovana žvejams.

Uždrausta "dauginti" žvejybos įmones

Žuvininkystės departamento direktoriaus teigimu, patys žvejai skundėsi, kad nebėra kur žvejoti, kad žvejybos plotai nusėti tinklais. Todėl žemės ūkio ministro įsakymu yra apribotas naujų žvejybos įmonių steigimas.

Nuo 1995 metų yra sudarytas žmonių, norinčiųjų gauti žvejybos plotus, sąrašas. V. Butavičiaus manymu, jeigu būtų leista žvejybos plotais keistis tarpusavyje, norintieji pradėti žvejoti niekada nesulauktų savo eilės. Be to, tokiu atveju žvejai nebegalėtų pasididinti žvejybos plotų. Kam laukti, kol kas nors atsisakys žvejybos ploto, jeigu galima jį nusipirkti?

Sunku įsivaizduoti, jog žvejai sėdėdami tokiose valtyse gali tvarkingai pildyti laivo žurnalą

V. Petkaus teigimu, norintieji žvejoti gali gauti tų, kurie nebenori žvejoti, plotus. Imant Palangos, Šventosios priekrantės žvejus iki Klaipėdos yra 9 įmonės, kurios, kaip manoma, nežvejoja.

Jeigu įmonė nežvejoja daugiau kaip pusę metų, jeigu negaunama kas mėnesį ataskaitos, ji yra laikoma nežvejojančia. V. Petkus teigia, jog, jeigu nežvejojama dėl kokių nors objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, ligos, apie tai turi būti pranešta Žuvininkystės departamentui. Negavus jokių žinių, tos įmonės bus išbrauktos iš sąrašo, pagal kurį duodami leidimai žvejoti.

Beje, norėta skirti žvejybos plotą Pranui Skurvydui, tačiau minėtame susirinkime žvejai balsavo už tai, kad jam nebūtų skiriamas plotas, nes esą jis norįs registruoti įmonę ne sau.

Kooperatyvas bando gauti žemės

Šventosios žvejai susibūrė į kooperatinę bendrovę "Pajūrio žvejys", kurios pirmininkas yra V. Butavičius. Iki praeito ketvirtadienio bendrovėje buvo 10, o po susirinkimo įstojo dar apie 10 žvejų.

Šventosios ir Palangos žvejai neturi jokios infrastruktūros: nei kur išsikrauti tinklus, nei kur pasistatyti ledo generatorių ir t. t. "Vakarų eksprese" ne kartą buvo rašyta apie tai, kad Šventosios uostas užneštas smėliu. Žvejai norėdami išplaukti į jūrą, turi stumti savo valtis ar sukibę 4 vyrai persinešti valtį per sekliausią vietą. Kalbos iš aukštų tribūnų apie Šventosios uosto atstatymą, pasak pačių žvejų, pasigirsta tik prieš kiekvienus rinkimus, o paskui vėl ilgam nutyla.

Kooperatinei bendrovei vietoj prašytų 16 arų žemės Šventojoje buvo skirta 8,5 aro. Žemės sklypas žvejams reikalingas tam, kad jie galėtų įsirengti infrastruktūrą. Tačiau paaiškėjo, kad skirta vieta yra bloga ne tik tuo, kad yra toli nuo vandens, bet tuo, jog neatitinka veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, netoli tos vietos, kurioje iškraunama žuvies produkcija, negali būti privažiuojamųjų kelių.

V. Petkus kaip Žuvininkystės departamento atstovas padeda kooperatinei bendrovei spręsti žemės sklypo problemą. Pasak jo, Šventosios žvejams šiuo klausimu padeda Seimo nariai Rimas Valčiukas ir Vaclovas Stankevičius.

V. Butavičiaus iniciatyva yra parengta 40 arų žemės sklypo schema. V. Petkus ir V. Butavičius jau buvo susitikę su Palangos miesto vyr. architekte. Ši schema jau yra suderinta su veterinarijos tarnyba. Dabar ji derinama su aplinkosaugininkais, kitomis institucijomis.

Problema ta, jog pagal Lietuvos įstatymus žemė turėtų būti skiriama konkurso tvarka. Pasak V. Petkaus, siekiama, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija galėtų skirti šią žemę pagal tikslinę paskirtį žvejams. Tikimasi, jog Palangos savivaldybė neprieštaraus, kad žvejams būtų skiriamas tas žemės plotas.

Įrangą laiko kiemuose

Pačioje Šventojoje yra 10 žvejybos įmonių, kurios turi po 2-3 žvejus. Šventojiškiai žvejai sako, jog Šventojoje jau yra numatyta vieta, kurioje planuojama įrengti mašinų stovėjimo aikštelę, vieta, kurioje bus poilsio zona, vienos krantinės dalis jau išnuomota, o žvejai žvejų uostelyje nieko neturi.

Pasak žvejų, į kooperatyvą jie stoja, tikėdamiesi gauti lėšų savo infrastruktūrai Šventojoje kurti. Dabar visą žvejybos įrangą jie laiko savo namų kiemuose. Ir kiekvieną kartą ją vežasi su mašinomis į tą vietą, iš kurios jie išplaukia. Beje, toji vieta jiems taip pat nepriklauso, ir bet kuriuo momentu jie gali būti paprašyti išsinešdinti su visomis valtimis. Kad greitai pagerės jų gyvenimas, šventojiškiai netgi nebesitiki, tačiau viliasi, kad kada nors bus šventė ir jų kieme.

Verčiami būti buhalteriais

Iš žvejų reikalaujama pildyti žurnalus jūroje. Jie žvejodami valtimis neturi tam sąlygų - paprasčiausiai žurnalai sušlampa. Žvejai mano, jog jie tai galėtų padaryti grįžę į krantą.

Šventosios žvejai sako, jog Klaipėdos aplinkosaugininkai neradę žurnalo valtyje, reikalauja mokėti 50 Lt baudą. Jeigu dar daug kalbėsi, ir tavo mašina stovės arčiau nei per 50 m nuo vandens, dar gausi 500 Lt baudą.

Iš žvejų reikalaujama mokėti visus mokesčius, tarsi jų įmonės būtų didžiulės. "Anksčiau būdavo nusiperki patentą ir eini į jūrą. O dabar mumis nori padaryti buhalteriais. Mažiausia klaidelė, tuojau tūkstančiais baudžia. Žurnale kelis kartus kartojosi žodis "menkė". Tai aš parašiau ženklą -"-, kaip mane mokė anksčiau, ir už tai sumokėjau 1000 litų baudą. Inspektoriams juk nerūpi, kiek aš turiu dirbti norėdamas turėti tiek pinigų. Juk mums, žvejojančius su valtimis, bausdavo taip pat kaip tuos, kurie turi didesnius laivus. Tik neseniai baudas šiek tiek sumažino. Anksčiau būdavo mažiausia bauda - 500 Lt",- pasakojo žvejys R. Kubelskas.

Jis sako, jog jeigu nebūna štormų, jeigu žvejyba sekasi, tai per mėnesį žvejys uždirba apie 1000 Lt. Žvejai dejuoja, jog šiemet menkių mažai. Tik prasidėjus strimelių gaudymui, visą savaitę, kai vyko pagrindinė žvejyba, buvę pranešta, kad nebegalima jų žvejoti, nes visi limitai jau buvę išnaudoti. Jeigu stintos šiemet eis, žvejai tikisi šiek tiek atsigauti.

Ketvirtadienį vykusiame žvejų susirinkime. Sauliaus STONIO nuotr.

. Sauliaus STONIO nuotr.

Kalbomis Šventosios uostas atstatomas jau labai seniai

Valentinas UBAS