Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas Artūras Maželis sakė, jog dar šiemet kovą žadėta, kad, kai tik bus priimtas galutinis teismo sprendimas, senosios kvotų taisyklės, patvirtintos ministro įsakymu, būsiančios atšauktos, tačiau iki šiol jokių pokyčių neįvyko, išskyrus tai, kad atsistatydino žemės ūkio ministras ir viceministras.
Prieš porą savaičių naujosios valdžios atstovai viceministrė ir ministro patarėjas Klaipėdoje buvo susitikę su žvejais, išklausė informaciją apie jų problemas ir pageidavimą, kad iki rugsėjo 1 d., t. y. iki žvejybos sezono pradžios, būtų išspręstas kvotų skirstymo klausimas. Tačiau pirmadienį žvejai dar nebuvo gavę jokios informacijos. "Ne tragedija, jeigu kvotos būtų paskirstytos kad ir rugsėjo pradžioje, tačiau praėjo dvi savaitės, mes jokių žinių negavome ir suprantame tai kaip nieko nedarymą", - sakė A. Maželis. Antradienį jis ketino sušaukti visų trijų suinteresuotų asociacijų atstovų susirinkimą ir apsvarstyti, ką jie turėtų daryti toliau, ar nereikėtų raštu kreiptis į ministeriją.
"Dar yra nelimituojamų žuvų, pavyzdžiui, galima gaudyti kad ir plekšnes. Nepasakyčiau, kad mes visiškai badaujame, bet tas neaiškumas dėl kvotų skirstymo, besitęsiantis dvejus metus, kai kuriems iš mūsų sudavė stiprų smūgį. Dėl tos nežinios negalėjom deramai pasiruoši šiam žūklės sezonui", - kalbėjo A. Maželis.
Prašo leisti užsidirbti
Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos "Baltijos vienybė" pirmininkas Pranas Norvilas irgi tvirtino, kad dėl kvotų vis dar tebevyksta ginčai."Pagrindinis klausimas šiandien - pasidalinti likusius 25 proc. Lietuvai skirtų žvejybos kvotų, išskyrus menkių. Išgirdome, kad UAB "Banginis" vadovas Algirdas Aušra žada pasidalinti apie 350 t žuvų kvota, t. y. susimažinti jam skirtą kvotą apie 12 proc. Nemanau, kad tai ką nors pakeis. Mūsų asociacija savo pasiūlymus pateikė ministerijai. Mes siūlome tuos likusios 25 proc. kvotų paskirstyti kiekvienam žvejojančiam subjektui po lygiai, tegu pažvejoja visi laivai iki kol bus parengtas Žuvininkystės įstatymas. Mes prašome leisti žvejams dar bent kiek užsidirbti, bent kelias kapeikas. Kas nenori žvejoti, gali iš karto per trumpą laikotarpį atsisakyti, jo dalį mes dar kartą persiskirstytume. Norime, kad būtų išgaudytos visos žuvys, kad nebūtų jokių manipuliacijų, perpardavinėjimų, visokių kaitaliojimų. Reikia sąžiningai sužaisti bent paskutinį etapą", - sakė P. Norvilas.
Pasak jo, yra tokių laivų, kurie išvis kvotos nėra gavę, neturėjo galimybės žvejoti. Jeigu jiems tos kvotos ir toliau nebus skiriamos, jie ir toliau merdės, kol galų gale supus. Jų įgulos jau pradėjo išsilakstyti.
Žvejai žlugdomi?
Kodėl negaudo menkių? Pasak P. Norvilo, viena iš priežasčių ta, kad didžiąją dalį sugautų menkių būtina parduoti per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną.
"Žvejams tikrai nelinksma. Nežinau, kaip jie toliau gyvens, vyksta įvairios manipuliacijos. Leistino menkių kiekio niekas neišgaudė, nes šių žuvų jūroje dabar nebėra, be to, jų kaina visiškai nukritusi. Būtų gerai, kad tas aukcionas mus paleistų, kad žvejai patys galėtų realizuoti savo žuvis, gal tada ir gaudytų kas nors menkes. Dabar aukcionas pameta šiek tiek daugiau kaip 2 Lt už 1 kg menkių, žvejams už litrą kuro tenka brangiau mokėti, jie patiria nuostolių. Manau, kad žvejai yra tiesiog žlugdomi. Vadovybės veiksmai labai neapgalvoti. Ar ji nori padaryti taip, kad dirbtų tik viena įmonė, ar kaip čia yra, nesupratu. Nebežinau, iš kurios pusės pareina tas noras sužlugdyti visą Lietuvos žuvininkystę", - prisipažino P. Norvilas.
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus žiniomis, latviai šiemet pavasarį prigaudė ir menkių, ir žvejojo geriau už lietuvius. Pasak jo, dabar menkes gali žvejoti visi lietuviai, kas kiek nori, o kitų žuvų kvotas daugelis jau yra išnaudoję pavasarį, nes žvejyba šiemet buvo nebloga.
V. Petkus šiandien susidariusios situacijos irgi nepiešia rožinėmis spalvomis. Iki liepos 1 d., iki draudimo žvejoti menkes, šių žuvų kvotos - apie 4 tūkst. t - tebuvo išnaudota tik 15 proc. "Dar prieš porą metų žvejai mušėsi dėl menkių kvotos ir niekam nereikėjo šprotų. Tada niekas nežinojo, kad Lietuvos šprotų kvota sumažės dvigubai, užtat jų kaina sukilo ir tada jau visiems prireikė šprotų. Pas mus galiojo taisyklė, kad kitų metų kvotą gauni pagal praeitų metų kvotuojamų žuvų sugavimą. Kai kurie žvejai apskritai negaudė šprotų ir strimelių, o kai jiems jų prireikė, nebebuvo kaip duoti, reikėjo iš kažko atimti. Dabar pešasi dėl šprotų, o praeis dveji treji metai, vėl pešis dėl menkių", - kalbėjo V. Petkus.
Negirdi pasiūlymų
Šiuo metu laivų, žvejojančių Baltijos jūroje, sąraše yra 30, tačiau žvejoja ne visi, pavyzdžiui, du yra remontuojami. Daugelis tų laivų yra beveik 40 metų amžiaus.
Žvejams buvo siūloma mažinti laivų skaičių išlaikant bendrą pajėgumą. Pavyzdžiui, sujungi trijų laivų pajėgumus ir nuperki vieną laivą. Visu pirma sutaupomas dirbančių žmonių skaičius. Vieno laivo įgulą sudaro 6 žmonės. Jeigu įmonė turi 4 laivus, vadinasi, ji jau turi samdyti 24 įgulų narius. Kad ir šiek tiek naujesniems 15 metų senumo švedų ar danų laivams vis tiek reikalingos 5 žmonių įgulos.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad tokius siūlymus realizuoja Lietuvoje įregistruotos estų įmonės. Viena jų sujungė kelių laivų pajėgumus, nusipirko švedišką laivą, kuris žuvis gali gaudyti ir tralu, ir tinklu, ir kabliukais. Tokiam laivui užtenka tik 5 žmonių.
"Manyčiau, mūsų žvejybos laivyno vadams trūksta vadybininkų gabumų. Reikia "stambintis". Pavyzdžiui, AB "Senoji Baltija" turi 7 laivus. Bendrovės vadovybė neįsivaizduoja galinti likti su dviem didesniais laivais. Ką mes galime pasiūlyti savo žvejams, jeigu jie sako, kad tai jų privatūs reikalai ir niekas negali į juos kištis. Jie negirdi siūlymų, užtat situacija ir nėra džiugi. Bet kuris verslininkas turi matyti savo verslo perspektyvas į priekį 3-7 metams. Žvejai tik šaukia: "Duokit kvotas, mes viską patys", bet rezultatų nėra, - kalbėjo V. Petkus.
- Svarbiausias dalykas dabar būtų sėsti prie stalo įmonių vadovams ir direktoriams ir pagalvoti, koks Lietuvos laivynas bus, pavyzdžiui, už 5 ar 7 metų. Reikia imtis ekonomikos. Gaila, kad nesiseka su žvejais susikalbėti. Jie tik reikalauja, kad jiems būtų duodama. Kas kokiame versle viską duoda? Viską reikia užsidirbti."
Taisyklės derinamos
V. Petkus nuo pernai gruodžio nebėra nei kvotų skirstymo komisijos pirmininkas, nei narys. Žvejams parašius skundą Specialiųjų tyrimų tarnybai, esą komisija yra iš dalies korumpuota, nes jos nariai yra V. Petkui pavaldūs Žuvininkystės tarnybos darbuotojai, šis atsistatydino, kad nebūtų nereikalingų kalbų.
Pasak V. Petkaus, kvotų skirstymo taisyklės pastaruoju metu jau kokius tris kartus buvo keičiamos. Paskutinį kartą kvotos buvo skirstomos atsižvelgiant į tai, kiek žuvų buvo sugauta per praėjusius trejus metus. Jo teigimu, kol kas galioja tokios pačios kvotų skirstymo taisyklės kaip ir šių metų pavasarį, jos nėra pakeistos.
Jo manymu, rugsėjo pradžioje, kai baigsis žvejų atostogos, vyks kvotų skirstymo komisijos posėdis ir bus paskirstytos likusios kvotos. V. Petkus informavo, jog Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas sudarė darbo grupę naujoms kvotų skirstymo taisyklėms parengti, ir kvotų klausimu patarė kreiptis į jį.
Deja, Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius rugsėjo 1 d. mums nieko daugiau negalėjo pasakyti, tik tiek, kad tokia darbo grupė yra atnaujinta. Jis patarė šiuo klausimu kreiptis į žuvininkystės reikalus kuruojančią viceministrę Liną Kujalytę.
Viceministrė paaiškino, kad minėtos taisyklės jau derinamos su socialiniais partneriais, jos bus svarstomos Seimo Kaimo reikalų komitete. Pasak L. Kujalytės, tikimasi, kad taisyklės bus suderintos per rugsėjį. Ji neatmetė galimybės, jog tai gali būti padaryta ir anksčiau.
Taigi, kol nėra taisyklių, nėra pagal ką skirstyti kvotas, tad žvejams teks dar palūkėti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą