Flotilė atplukdys nuotaką

Anot muziejaus darbuotojų, jų renginiai, nors gal ir tylesni nei kiti, tačiau jie į Jūros šventę įlies tamsiai mėlynos - jūros istorijos spalvos. Jūros šventei muziejus dovanoja parodas ir jau tradicinį istorinių laivų paradą "Dangės flotilė".

Senieji laivai ir... vestuvės

Šįvakar, 19.20 val., į Dangę įplauks Jūrų muziejaus jau šeštą kartą organizuojamas istorinių laivų paradas "Dangės flotilė". Tai - vienas pagrindinių Jūros šventės akcentų - unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys, reprezentuojantis jūrinę Lietuvos kultūrą ir tradicijas.

Šiemet flotilėje pamatysime dešimt laivų. Dauguma jų - įvairaus dydžio plokščiadugnės Kuršių marių arealo žvejų valtys. Flotilės žvaigždė - naujasis istorinio Lietuvos laivyno pasididžiavimas - vytinė "Vytautas Didysis", ką tik grįžęs iš Nacionalinės ekspedicijos Lenkijos vandenyse. Tai - atstatyta sumažinta XVIII a. Merkinės laivo - vytinės kopija. Flotilėje dalyvaus ir praėjusių metų ekspedicijos laivas "Vytis". Juos abu atkūrė laivadirbis Simas Knapkis.

Flotilėje matysime ir didžiausią Lietuvoje atstatytą laivą - reisinę "Dreverna". Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias. Laivo statybos projekto autorius - Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Šie laivai gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius.

Šiųmetė "Dangės flotilė" plauks ne tuščiomis - ji atplukdys nuotaką iš Kuršių nerijos. Teatralizuota vestuvių šventė vyks 20 val. laivams prisišvartavus už Biržos tilto - Karlskronos aikštėje. Ją rengia Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis "Alka". Žiūrovai gyvai pamatys XIX a. lietuvninkų vestuvių papročius: nuometavimą, marčios ašarų ragavimą ir kt.

Prisišvartuos flotilė už burlaivio "Meridianas". Gyvąją ekspoziciją bus galima lankyti visos Jūros šventės metu, o šeštadienio popietę bus rengiamos ekskursijos senaisiais laivais po Dangę (registruotis iš anksto tel. +370 698 37 299).

Laivų išlydėtuvės prasidės sekmadienio rytą, 8 val.

Parodos

Dar antradienį Jūrų muziejus atidarė parodą "Nusikaltėlis ar auka?" "Akropolio" prekybos centre, prie knygyno "Pegasas".

Tai vieno eksponato iš muziejaus jūrų gamtos rinkinio paroda, pateikta kaip detektyvinė istorija. Lankytojai prašomi padėti išnarplioti bylą, kurioje kaltinamasis - Kamčiatkos krabas.

Istorija prasidėjo dar 1930 m., kai Sovietų Sąjunga išsikėlė tikslą užveisti šią komerciškai naudingą gyvūnų rūšį Barenco jūroje. Eksperimentas truko tris dešimtmečius, bet nebuvo sėkmingas - gyvūnai neišgyvendavo kelionės.

Tačiau 1960 m. skyrus šiam eksperimentui dar apie 300 000 dolerių, pavyko šiuos gyvūnus sėkmingai perkelti. Per keturiasdešimt metų Kamčiatkos krabas išplito į Vakarus išilgai Finmarko pakrantės. Rusijos mokslininkai tikina, kad krabai jau pasiekė tolimiausią rytinę ribą - Barenco jūrą, o į Vakarus jie gali pasiekti net Gibraltarą. Nuo 1995 m. šių krabų populiacija išaugo šešis kartus. Vien Barenco jūroje jų yra apie 12 milijonų! Šis krabas yra visaėdis plėšrūnas. Todėl yra pavojingas biologinei įvairovei.

Šiandien Turgaus gatvėje buvo atidaryta kilnojamoji paroda "Uostas kopose. Šventoji. Jūrinio paveldo ženklai". Tai jau antroji "Jūrinio paveldo ženklų" ciklo paroda, atverianti klaipėdiečiams ir miesto svečiams nematomus jūrinės praeities reliktus.

Pasak jos kuratoriaus istoriko Dainiaus Elerto, paroda siekiama priminti Šventosios uosto kūrimo patirtį tarpukario Lietuvoje ir kviečiama diskutuoti apie jo atkūrimo galimybes. Paroda supažindins su istorinėmis Šventosios uosto kūrimo prielaidomis, išryškins svarbiausias Šventosios uostą steigusias asmenybes, jų vizijas ir eilinių uosto statytojų indėlį. Ji paremta Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio dokumentais, fotografijomis apie Šventosios uosto įrengimą, raidą. Visa tai atspindi to laiko Lietuvos inžinerinę, geopolitinę, ekonominę mintį ir konkrečių asmenybių veiklą. Didelė dalis parodoje pateikiamos vaizdinės medžiagos skelbiama pirmą kartą.