A. Drungilas: išorinis uostas reikalingas siekiant išlaikyti efektyvumą

„Šiandien uosto žemė išnaudojama 5 kartus daugiau nei nei ji išnaudojama pas kaimynų uostus – Rygą, Ventspilį, Taliną. Ir iš esmės, pažiūrėjus į uosto įmonę „Begą“, ten nebėra vietos, kur statyti naujiems kroviniams terminalą.

Mūsų uostas augantis tik dėka darbo efektyvumo didinimo teritorijų prasme, o jų tikrai trūksta, nes laivų dydžiai nuolat auga“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė A. Drungilas. 

Praėjusių metų gruodį į Klaipėdos uostą įplaukė didžiausias laivybos linijos „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) laivas „MSC Ingy“. Pasak uosto direkcijos, laivas pakeitė uosto istoriją ir tapo didžiausiu laivu, kada nors atplaukusiu į Klaipėdą.

„Jei mes tokių laivų negalėsime priimti, darysime jiems apribojimus su jų laivyba Klaipėdos uoste, tai mes negalėsime konkuruoti su tokiais uostais, kaip, pavyzdžiui, dabar vystosi Gdanskas. Iš esmės, ateitis yra giliavandenis uostas“, – teigė A. Drungilas. 

Anot jo, siekiant sumažinti apribojimus dideliems laivams, numatyta iki 22 metų išvystyti pietine dalį, sustiprinti bangolaužius, tiesinti laivybos kanalą.

„Ruošiamės didesnių laivų priėmimui ir aptarnavimui su mažiau apribojimų, tai reiškia, kad mes iš esmės pasiruošime okeaninei laivybai. Visada kalbėjome, kad išorinis uostas, yra sprendinys, jei bus rastas partneris, kuris eis su valstybe į privačią partnerystę“, – teigė A. Drungilas. 

„Išorinis uostas bus trečio etapo sprendinys, jeigu bus partneris ir jeigu apyvarta augs tokiais pat tempais kaip auga dabar, ir uoste trūks vietos“, – pridūrė jis. 

Klaipėdoje jau beveik dešimtmetį mąstoma apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų. Politikai diskutuoja apie planus išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.