Optimalus advokatų skaičius ir kokybiškos jų teikiamos paslaugos, anot I. Vėgėlės, yra svarbiausi tikslai, nes advokatų paslaugos turi būti žmonėms prieinamos, o advokatai - patikimi. Baltijos ir Skandinavijos šalių kontekste Lietuva šiuo požiūriu užima gana aukštą trečią poziciją.
Koncentracija - Vilniuje
100 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 73,83 advokato. Mus lenkia Norvegija, kurioje yra 138 advokatai šimtui tūkst. gyventojų ir Danija (107,5 advokato). Latvijoje yra 68,57 advokato 100 tūkst. gyventojų, Estijoje - 58,47 advokato.
Šalies viduje didžiausia advokatų koncentracija yra Vilniuje. Čia dirba daugiau nei pusė - 66 proc., arba 1 288 advokatai, Kaune - 14 proc. (281 advokatai), Klaipėdoje - 8 proc. (145 advokatai).
Klaipėdos regione praktikuoja 1,5 proc., arba 32 advokatai, iš kurių po dešimt dirba Palangoje ir Šilutėje, šeši Kretingoje, keturi Gargžduose ir du Skuode.
Pasak I. Vėgėlės, Vilniuje jau beveik pasiektas ribinis advokatų skaičius, o regionuose dėl emigracijos mažėjantis gyventojų skaičius lemia ir advokatų skaičiaus mažėjimą.
"Išvyksta jauni, veiklūs žmonės, potencialūs klientai, tad advokatams, kaip ir kitiems paslaugų teikėjams, labai svarbi ekonominė regiono situacija, augimo perspektyvos, galimybė pritraukti ir išlaikyti investicijas, naujus verslus bei specialistus. Klaipėdos, kaip uosto ir svarbaus logistikos centro, situacija yra geresnė, tad ir paklausa teisinėms paslaugoms yra stabilesnė", - kalbėjo advokatūros atstovas.
Klaipėdoje per pastaruosius metus vienu advokatu sumažėjo.
I. Vėgėlė pasidžiaugė, kad šiuo metu žmonės Lietuvoje pasitiki advokatų paslaugomis. Apklausų duomenimis, net 80 proc. gyventojų dėl teisinės pagalbos kreiptųsi būtent į advokatus. Advokatų paslaugų kokybės kartelę, anot pašnekovo, kelia ir nuo šių metų rugsėjo įsigaliojęs naujas Advokatų etikos kodeksas, kurio reikalavimai taikomi visiems advokatams ir jų padėjėjams. Anksčiau buvo taikomas tik praktikuojantiems.
Skundus dėl advokatų paslaugų nagrinėjanti Advokatų taryba šiais metais gavo 241 skundą, išnagrinėjo 294 skundus, iškėlė 36 drausmės bylas. Sykiu patvirtintas naujas drausmės bylų aprašas, kuriame bylų nagrinėjimo terminas sutrumpintas nuo 6-7 iki 3-4 mėnesių. Skundų skaičius, anot I. Vėgėlės, nėra didelis.
Politikų dėmesys teisei
I. Vėgėlė trumpai apžvelgė, ką teisė ir teisėtvarkos srityje siūlo į Seimo rinkimus ateinančios politinės partijos.
"Daugelis jų savo rinkiminėse programose pritaria jau dabar planuojamoms priemonėms: tarėjų instituto steigimui, mediacijos plėtrai, didesniam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumui. Ryškesnėmis naujomis idėjomis partijos pasigirti negali, nebent yra bandoma atgaivinti anksčiau svarstytus siūlymus, pavyzdžiui, galimybę piliečiams tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą, arba siūloma perkelti kitų teisinių sistemų atskirus elementus, nepagrindžiant nei kaip tai bus atlikta, nei apsvarstant tokio pokyčio naudos ar neigiamų pasekmių", - rinkimines politikų iniciatyvas vertino advokatūros vadovas.
Nemažai advokatams ir visiems piliečiams aktualių teisinių naujovių Seimas svarstys jau šio rudens sesijoje. Siekiant taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) plėtros, mediacijos įstatymo pakeitimo projekte ypatinga vieta yra numatyta šeimos ginčų byloms, kurios yra ypač jautrios socialine, žmogiškųjų santykių prasme. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos ginčuose yra aktualus ne tik ginčo išsprendimas, bet ir taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, numatomas privalomas mediacijos taikymas šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Tai reiškia, kad ginčo šalys, prieš kreipdamosi į teismą su ieškiniu, privalės bandyti ginčą išspręsti mediacijos būdu.
"Vykdant mediacijos procedūrą, šeimos bylose bus siekiama konstruktyvaus susitarimo. Ginčą spręs ir sprendimą priims pačios šalys, padedamos profesionalaus mediatoriaus. Tikėtina, kad šalys, pačios radusios sprendimus ir dėl jų sutarusios, atsakingiau laikysis sutartų sąlygų ir įsipareigojimų", - sakė I. Vėgėlė.
Iš tarėjų tikimasi daug
Seime degama žalia šviesa ir Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijai. Taip siekiama didinti visuomenės pasitikėjimą teismais ir teisine sistema, skatinti teismų darbo atvirumą, įtraukti visuomenę į teisingumo vykdymo procesą.
I. Vėgėlės nuomone, planuojant tarėjų institutą, būtina itin atsakingai sukurti tarėjų atrankos kriterijus, jų motyvacinę sistemą, stiprinti gebėjimus bei kelti kompetenciją.
"Nuo žmonių, pakviestų šiai svarbiai misijai, jų darbo kokybės priklausys, ar tarėjų institutas pasitvirtins ir įgis visuomenės pasitikėjimą. Todėl būtina branda, vidinė motyvacija ir įsipareigojimas imtis šių pareigų", - sakė advokatūros vadovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą