Ant užmirštų protėvių kapų

Vėlinės - archajiška baltiška šventė, kurios metu gyvieji susitinka su mirusiaisiais. Šis susitikimas, kuriame nėra jokios baimės, tik sandora ir bendrystė su protėviais, pasak šviesaus atminimo filosofo Gintaro Beresnevičiaus, įtvirtina unikalią Vakarų Europos kultūroje baltų sampratą, kad protėviai ir mes, gyvieji ir mirusieji, esame viena. Ar ši samprata dar gyva? Ilgiausios eilės automobilių, vakar nusidriekusios veikiančių kapinių link, ją lyg ir patvirtina. Tačiau kur dingo mūsų pagarba protėviams, šios žemės autochtonams - vakarų baltams ir kuršiams? Ant jų kapų vakar neradome nė vienos degančios žvakelės.

Su kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo "Pilsots" nariu Denisu Nikitenka aplankėme pačius seniausius protėvių kapus: Bandužių kapinyną Klaipėdos mieste, Slengių, Aukštkiemių - Klaipėdos rajone ir Ėgliškių-Andulių pilkapyną bei kapinyną prie Kretingos. Kiekviename iš jų uždegėme po žvakutę ir nuliejome po šlakelį alaus iš rago protėvių garbei ir atminimui.

Tik šiukšlės ir šunys

Bandužių kapinyne I-XIII amžiuje buvo laidojami vakarų baltai ir kuršiai, gyvenę Žardės piliakalnio apylinkių gyvenvietėse, ir patys žardėnai. Kapinynas yra Klaipėdos miesto teritorijoje, Mogiliovo gatvės daugiabučių namų apsuptyje. Šiandien tai nedidelė kalva, aptverta apgriuvusia tvora. Ant tos kalvos auga pora ąžuolų ir krūmai, mėtosi šiukšlės. Jokio ženklo, kad čia paveldosauginė teritorija ir kapinynas, nėra.

KRYŽIUS. Paradoksalu, tačiau pagoniškas Aukštkiemių kapinynas paženklintas mediniu kryželiu. Šlakelis alaus iš rago pagal seną paprotį nuliejamas protėviams atminti.

Seniausių mūsų miesto gyventojų amžino poilsio vieta tapo šunų vedžiojimo aikštele. Kitapus gatvės taip pat yra kalva, ant kurios pastatytas prekybos centras. Akivaizdu, kad gatvė buvo nutiesta per kapinyną.

Dar 1935 m. Bandužių kapinyną tyrinėjo Klaipėdos krašto ir miesto muziejaus vedėjas Emilis Nauburas. 1931-1939 m. Klaipėdos Kraštotyros muziejaus (dabar Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) archyvų knygoje buvo įrašytas 101 dirbinys iš Bandužių kapinyno, tačiau dauguma jų dingo Antrojo pasaulinio karo metais.

Prieš keliasdešimt metų kapinyną palietė statybininkai, kurie statė daugiabučius namus. Kasdami pamatus jie atrado prašmatnių daiktų: vėrinių, kalavijų, ietigalių. Vienas iš uostamiesčio kraštotyrininkų tuo metu senajame Klaipėdos turguje iš statybininko įsigijo maišelį su autentiškais Bandužių kapinyno radiniais: apyrankėmis, tarp jų ir sidabrine, ietigaliais. Informacija apie ardomą baltų laidojimo paminklą pasiekė mokslininkus - miesto plėtra į pietus buvo sustabdyta ir atnaujinti archeologiniai tyrimai. Lietuvos istorijos instituto archeologai ištyrė daugiau nei 3 500 kv. m kapinyno plotą, kuriame rado per 100 kapų.

PAGARBA. Ėgliškių-Andulių pilkapynas ir kapinynas paženklintas akmenimis.

"Bandužių kapinyne buvo rasta pirklių, karių kapų. Įdomus dvigubas moters ir vyro kapas. Iki IX-X a. mirusieji buvo laidojami skobtiniuose (iš ąžuolo rąsto išskobtuose) karstuose, vėliau paplito mirusiųjų deginimo tradicija. Bandužių kapinyne archeologai atrado įspūdingų radinių. Dauguma jų saugoma Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje", - pasakojo D. Nikitenka.

Kuršių kapinyne - kryžius

Klaipėdos pašonėje, Slengiuose, piliakalnio nebuvo, tik vakarų baltų ir kuršių gyvenvietė. Jos gyventojai ir buvo laidojami Slengių kapinyne. Šis kapinynas dabar - tik plynas laukas už veikiančių Slengių kapinių. Viduryje to lauko stovi paveldosauginis ženklas. Archeologiniai tyrimai daryti 423,9 kv. m kapinyno plote, ištirti 33 sudeginti, 10 nedegintų mirusiųjų kapų. Archeologiniai radiniai iš šio kapinyno taip pat saugomi Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Plynas laukas plyti ir Aukštkiemių kapinyno vietoje. Nežinia kieno iniciatyva jis paženklintas nedideliu mediniu kryžiumi.

Žinoma, jog Aukštkiemių kapinyną dar XIX a. tyrinėjo vokiečių archeologai. Jie rado per 450 kapų, tiek senųjų, nedegintų, datuojamų II-VI a., tiek IX-XIII a. sudegintų mirusiųjų kapų, kuriuose buvo gausu radinių, tarp jų 201 m. varinė Romos moneta, emaliu puošti daiktai, žalvariniai papuošalai, geležiniai ginklai, įrankiai, keramikos dirbiniai, gintaro ir stiklo karoliai.

"Indigo spalvos stikliniai karoliai yra vizitinė kuršių įkapių kortelė. Juos labai nešiojo kuršių moterys", - teigia D. Nikitenka.

Kapinynas lankoma vieta

Ėgliškių-Andulių pilkapyną ir kapinyną surasti buvo lengviausia, nes čia, kaip ir priklauso, yra ženklas apie paveldosauginį archeologinį kompleksą jau prie kelio. Automobiliams įrengta stovėjimo aikštelė, pastatytas šiukšlių konteineris. Takas dalinai užtvertas didžiuliais akmenimis, kad automobiliai nevažiuotų. Tiek pilkapių, tiek kapinyno vietos paženklintos didžiuliais akmenimis.

PILKAPIS. Atkastas vienas iš Ėgliškių pilkapių (1974 m., nuotrauka iš Kretingos muziejaus rinkinio).

"Ėgliškių-Andulių pilkapyje žmonės buvo laidojami nuo IV a. pr. Kr. iki I a. po Kr., o kapinyne buvo laidojami vakarų baltai ir kuršiai nuo II iki XIII amžiaus. Kapinynas buvo atrastas XIX a., kai žmonės ėmė statytis čia sodybas ir arti laukus. Beardami laukus atrado įspūdingas įkapes. Tuo metu ši teritorija priklausė Vokietijai. Vokiečių archeologai ištyrė apie 500 kapų, lietuviai - dar 300 kapų, ir kapinynas vis dar tiriamas. Tai yra vienas didžiausių vakarų baltų ir kuršių ištirtų kapinynų", - pasakojo D. Nikitenka, kuris pats ėmėsi rekonstruoti vieno iš Ėgliškių-Andulių kapinyne rasto kario kapo įkapes.

SAUGOMA. Slengių kapinynas pažymėtas kultūros paveldo ženklu.

"Man pasirodė įdomu, jog tai X-XI a. kapas, tačiau mirusysis nebuvo sudegintas, nors tuo metu jau buvo paplitusi deginimo tradicija. Tačiau kapo dugne yra degėsių sluoksnis. Sužavėjo įkapėse buvęs prašmatnus kovos durklas, 7 skirtingos apyrankės iš žalvario ir viena simbolinė įvijinė apyrankė, įdėta į vilnos maišelį. Išlikusi ir audinio atraiža. Kario marškiniuose buvo įsegta kiauraraštė plokštelinė segė su laumės pynės motyvu, o sermėgoje - lankinė segė. Taip pat rastas ir kaklo papuošalas su trimis mėlyno stiklo karoliais ir žalvarinėmis įvijomis, skiltuvas, peiliukas, kitos įkapės", - pasakojo pašnekovas.

VĖRINYS iš moters kapo Bandužių kapinyne (III-IV a.). Nuotr. iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijos.