Tačiau vienos didžiausių Lietuvos įmonių AB “Lietuvos geležinkeliai” siekis perduoti ES paramos lėšomis pastatytą geležinkelių infrastruktūros objektą neturi nei teisinio, nei ekonominio pagrindo.
Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2004-06-18 buvo pasirašyta sutartis, kuri ir apsprendė naujo infrastruktūros objekto atsiradimo Klaipėdos mieste sąlygas ir tvarką. Šioje sutartyje nėra nuostatų apie nuosavybės perleidimą Klaipėdos miesto savivaldybei, nors tai galėjo ir turėjo būti aptarta, jei iki tilto statybos egzistavo šalių ketinimai tiltą perduoti.
Klaipėdos miesto savivaldybė, sulaukusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ įspėjimo, kad planuojama nutraukti tilto eksploataciją bei riboti gyventojų judėjimą tiltu, šių metų spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą prašydama uždrausti AB „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti šiuos veiksmus. Šių metų lapkričio 3 d. teismo nutartimi buvo uždrausti bet kokie veiksmai, kuriais būtų stabdoma tilto eksploatacija ar ribojamas eismas juo. Todėl ant tilto AB „Lietuvos geležinkeliai“ iniciatyva pastatyti įspėjamieji plakatai, informuojantys apie tai, kad tiltas nesaugus yra klaidinantys ir neteisėti.
Pasak Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko, savivaldybė nesiekia kariauti su AB „Lietuvos geležinkeliai“, o mano, kad reikia ieškoti kompromiso. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje yra miestiečių saugumas ir Klaipėdos miesto savivaldybė panaudos visas galimas priemones, kad apgintų klaipėdiečių teises laisvai ir saugiai judėti šiuo tiltu. „Miesto gyventojų saugumas yra nekvestionuojamas todėl mes net nesvarstome galimybių, kad tiltas būtų neeksploatuojamas ar eksploatuojamas dalinai. Kad su geležinkeliečiais būtų rastas kompromisas, bus išnaudoti visi resursai.“- sakė Vytautas Grubliauskas.
AB “Lietuvos geležinkeliai” siekis perleisti tiltą savivaldybei nepateisinamas ir ekonominiu aspektu. Tilto statytojas ir ES paramos gavėjas yra AB “Lietuvos geležinkeliai”. Šio tilto atsiradimo priežastis – per Klaipėdos miesto centrinę dalį einantis geležinkelio kelias, kuris yra intensyviai eksploatuojamas tiek keleiviniais, tiek krovininiais traukiniais. Tilto įrengimas ne tik padarė saugesniu ir patogesniu geležinkelio perėjimą pėstiesiems, bet ir leido po tiltu važiuojantiems traukiniams nevaržomai judėti didesniu greičiu nesibaiminant dėl pėsčiųjų saugumo. Dėl tilto atsiradę aptvėrimai padidino paties geležinkelio kaip infrastruktūros objekto saugumą.
Taip pat svarbu ir tai, kad pėsčiųjų tilto Priestočio g. Klaipėdoje statyba buvo siejama su žemės nuomos mokesčio lengvata, kuri buvo pritaikyta AB “Lietuvos geležinkeliai” Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu. Šiuo sprendimu Klaipėdos miesto savivaldybė savo biudžeto sąskaita atleido bendrovę nuo beveik 656 tūkst. Lt nuomos mokesčio mokėjimą į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės įsitikinimu būtų neteisinga, jeigu Klaipėdos miesto mokesčių mokėtojams, suteikusiems tokio dydžio finansinę paramą AB “Lietuvos geležinkeliai” už įsipareigojimą ES lėšomis pastatyti tiltą per geležinkelį, būtų be jokio pateisinamo pagrindo užkirsta galimybė saugiai kirsti geležinkelį.
Klaipėdos miesto savivaldybė tiltą galėtų perimti tik tokiu atveju, jei jis būtų perduodamas su eksploatacijai skirtomis lėšomis tilto valymui, apšvietimui bei šildymui ir kitoms išlaikymo reikmėms.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą