Ar miesto piliakalnius globos nauja klaipėdiečių karta?

Ar miesto piliakalnius globos nauja klaipėdiečių karta?

Įpusėjo Piliakalnių metai. Klaipėdos mieste yra du piliakalniai - Žardės ir Purmalių. Abu jie apleisti, nepritaikyti nei lankymui, nei edukacijai ar turizmui, ir net niokojami. Kodėl uostamiesčio gyventojai taip nesirūpina protėvių paveldo paminklais? Kokiomis priemonėmis jie aktualizuojami šiais Piliakalnių metais?

Remiantis 1253 m. Kuršo dalybos aktu ir archeologine informacija, dabartinėje Klaipėdos miesto teritorijoje buvo 5 kuršių genties piliakalniai: Gibišių, Žardės, Pois, Mutenės ir Purmalių. Pois ir Mutene piliavietės iki šiol nerastos arba yra negrįžtamai sunaikintos, o Gibišių piliakalnis buvo nukastas praėjusio amžiaus 7-8 dešimtmečiais tiesiant "Draugystės" stoties geležinkelio liniją. Išlikę Žardės ir Purmalių piliakalniai yra itin svarbūs archeologiniai, kultūros ir istorijos paminklai, kurie mena priešistorės laikus ir žymi baltų genties kuršių pėdsakus iki 1252 m., kai buvo pastatyta Memelburgo pilis bei Livonijos ordinas įkūrė mūsų miestą. Deja, miesto žmonės mažai ką žino apie šiuos praeities liudininkus.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Vakarų ekspresas“ šeštadienio numeryje

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder